Vijaus aš girioj vėją,
o jis man plaukus vėlė.
Ir dar gi tas begėdis
sijoną man pakėlė .
Jam šito maža buvo,
tad parvertė po krūmu.
Ir bučiniu aistringu
numovė mano stringus.
Neklausk toliau, brangusis.
Juk vėjas tu čia būsi.
[nusišypsokit ir negalvokit nieko rimto.]