o vienas toks žmogus Lietuvoj
ziemą mito obuoliais supuvusiais
nes buvo gaila tam zmogui imti sau sveika
obuolį kaskart
kai šalia visu jau buvo
apipuvusiu
Man tie žieminiai obuoliai trauma kažkokia. Senukų sode buvo viena odelis, kurios obuoliai buvo tokio kietumo, jog bebaigiant valgyt vieną vaisių, graužtukas likdavo raudonas nuo išdraskytų dantenų. Diedukas buvo gudresnis, valgydavo juos žiemą, kai jie sutręšdavo ir nebelikdavo jokių sulčių. Per tą laiką jie pagelsdavo, o sumuštose vietose aiškiai matėsi kraujosrūvos. Ir man vis sakydavo "valgyk, vitaminai". Ko tai sprangūs tie vitaminai. Gerai, kad tai jau praeity.