Fortunatas- Tau neatrodo, kad jie pažįstami?
- Kas?
- Tavo Andrius ir ta mergina.
- Kokia mergina?
Asta žvilgsniu parodė į šokių aikštelę. Skambant lėtam valsui, jaunikis išmoktais mediniais judesiais šokdino jaunąją, aplinkui sukosi ir kitos poros.
- Nu pizdec! - mano nuostaba nustelbė likusius jausmus. Andrius niekada nešokdavo vos po kelių taurelių.
- Man pasirodė, kad jie pažįstami, - gūžtelėjo Asta.
- Eik tu! Jis gi pas mane amžinas šokėjas! Tik išgeria - ir iš karto šokiai!
Šviesa salėje buvo kiek prigesinta, bet šviesmuzikės blyksniuose galėjai viską matyti. Andrius iš lėto sukosi, laikydamas glėbyje liekną juodaplaukę. Jie nieko nekalbėjo, nedarė šokio judesių, tik sukosi žiūrėdami vienas kitam į akis.
|
Naujas kūrinys
Vartotojams
Kita
|
2022-09-25 19:20
Blogas komentaras Rodyti?
2022-09-27 19:52
Eisiu pratęsti - sugundėt, nes čia tik trupiniukas - nepavalgysi.
Blogas komentaras Rodyti?
2022-09-27 19:50
Įdomu skaityti. Kažką panašaus skaitau Rasos Sagės. Santykių peripetijos.
Blogas komentaras Rodyti?
2022-09-25 19:36
- Kas ji? - nejučiom paklausiau.
- Nežinau, - atsakė Asta. - Iš jaunikio pusės. Sėdi šalia jų. Dirstelėjau į tą pusę ir susidūriau su jauno vyro žvilgsniu. Vieta jam iš kairės buvo tuščia. Jis nusigręžė, taip pat žvelgdamas į šokių aikštelę. - Gal tik pasirodė, - pasakė Asta. - Matyt, - atsiliepiau. Grojo paskutiniai valso akordai. Andrius sustojo ir palinko kažką sakydamas. Tačiau mergina kilstelėjo ranką, tarsi sustabdydama jį, bet taip ir nepaliesdama lūpų. Kelias akimirkas jie žvelgė vienas į kitą, paskui ji žaismingai tūptelėjo padėkodama už šokį ir besijuokdama nubėgo prie stalo. - Pradėjai šokti lėtus? - paklausiau, kai Andrius sugrįžo. Jis atsisuko ir vyptelėjo. - Ėjau iš tuliko ir pasigavo. Negi atsakysi gražiai moteriai. - Dažyta kukla, - mečiau. - Mes tik pašokom. Asta, kas jai įgėlė? - Gal mažai išgėrė? - iš kito galo šūktelėjo piršlys, pakeldamas tuščią stiklelį. - Supratau! - Andrius nusijuokė ir ėmėsi pilstyti gėrimus. - Į sveikatą! Likusį vakarą negalėjau lautis žvilgčiojusi į tą merginą. Ji daug šoko ir atrodė kaip reikiant įgudusi. Mokėjo visus žingsnius, bet judėjo kiek atsainiai, kaip profesionalai leidžiantys sau atsipalaiduoti nekonkursinės programos metu. Visai ne taip jie šoko su Andriumi. Jos draugas gėrė po pilną ir į šokių aikštelę nėjo. Tuo tarpu ji sukosi ir sukosi šokyje, besijuokdama ir kalbinama aplinkinių vyrų. Bet vos akimirkai ją palikdavo ramybėje, veide pradingdavo šypsena, o drėgnos akys atsigręždavo į mūsų pusę. Tuo tarpu Andrius garsiai pokštavo, dosniai pilstydamas ir ragindamas visus išgerti, bet pats statydavo stiklelį beveik nepalietęs gėrimo. Po vidurnakčio jis pradingo nuo stalo. Salėje nebuvo ir tos merginos. Žvilgsniais vėl susidūrėme su tuo vyru, bet jis tuoj nuleido akis, šliukštelėdamas gėrimo į stikliuką. Kai mergina sugrįžo į savo vietą, netrukus pasirodė ir Andrius. Visą iškalbą jam tarsi ranka nuėmė. Sau pylė tik sultis, lyg užvestas klausinėdamas kada jau važiuosime namo. Ta mergina daugiau nė karto nepažvelgė į mūsų pusę, kalbino savo draugą ir glaustėsi prie jo. Bet dabar jis nenuleido akių nuo Andriaus. |
  |
©
2001-2024 KitoKs. Susisiekti galite adresu info@rasyk.lt.
Svetainėje esančią informaciją platinti, naudoti be autorių ir rasyk.lt sutikimo - draudžiama.
|
Rašyk.lt yra literatūrinė svetainė. Ji skirta visiems, mėgstantiems rašyti, skaityti bei vertinti. Čia rasite rašytojų biografijas, knygų recenzijas, informaciją apie literatūrinius konkursus ir renginius. Kviečiame prisijungti ir kartu tobulėti. Kitoks varniukas | Rašytojai | Paraštės | Knyga | Krepšinis | Lietuva | Lithuania | Литва | Litwa | |