Rašyk
Eilės (67397)
Fantastika (2024)
Esė (1612)
Proza (9827)
Vaikams (2330)
Slam (53)
English (1031)
Po polsku (333)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 3 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter

Knygynas manoknyga.lt






Pirmosiomis apžvalgomis išdrįsome į eterį išleisti tematikas, pro kurias vaikus ir puritoniškų pažiūrų tradicinių vertybių puoselėtojus derėtų pravesti užrištomis akimis, užkimštomis ausimis ir vengiant kumščių. Ištarus SSSeksas, SSSiaubas, nepatogių temų sąrašui išbaigti tenka siurbtelėti SSSpirito. Jei Fernando Pessoa, Dylanas Tomasas, Čarlzas Bukovskis, tarkime, oponentų akimis importiniai ir nepriimtini santūriai provincialiai lietuviškai natūrai, tai koks P. Širvys (pavyzdys hipotetinis), ko gero, įtikintų net pavyzdinguosius kaimietukus (ne geografine, o pasaulėžiūos prasme) nenuneigti velnio lašų svarbos kūrybiniame procese. Bet šį kartą ne apie poeto kaipo subjekto santykį su lėbavimais, bet apie girtuokliavimo atspindžius kūrybos objekte – rašykų eilėraščiuose. Žodžiu, baliai, vaišės ir kiti svaiguliai.
    Autoriaus Tavo draugė kūrinėlio pavadinimas "Juokas kosmose" nukėlė mane į žemės dulkėse užkapstytus ankstyvos jaunystės laikus – su nostalgija prisiminiau įpusėto aštunto bokalo astronomines diskusijas "kur baigiasi visata?". Tiesa, minėtame kūrinyje neatradau ne tik atsakymo į klausimą, bet ir nė lašo karčiosios. Buvo tik juokdarys. Bet ir tas "be laselio humoro". Makalajus patarinėjo "*indo ie6koti dugne" (o ne atvirkščiai) tai tikėjausi prisisvaiginti. Tuo tikslu suvirškinau teksta "iki dugno". Stipresnių gėrimų ant stalo neptikau, bet palikau apgirtęs – gal nuo akis graužusių išmonės dūmų. To paties autoriaus kitame kūrinyje lyr. subjektai drąsiai prisipažįsta "mes tepam". Atseit dezinfekuodamiesi "mėginam patapti absurdiškai šventi". Pasiekia stadiją kuomet "sapnuose vaidenasi pelenų herojai". Dar ne arkliai, bet jau šis tas. Vis dėlto, kūrinėlis ne apie tapimus, o apie tapymus. O procesas visada intriguoja mažiau nei esmė.
Justea subtiliame, vienok padrikokame kūrinėlyje "bent kraštelį" "toliuose tyliai ateitis vaišinasi". Prisivaišino iki "pėdų odelių choro" (frazė gluminanti) ir užaugo "lig cinamono grūdo" (čia jauku).
Nežinau kiek ir ko reikia išgerti, kad pasijustum kaip Crepuscolo kūrinio "Kyngio baladei" lyr. subjektas – "išlankstyta skiautės kaliausė su mandolinos griaučiais bet be plaukų". Gal užtenka tik iš kailio nertis fantazijos lašuose skandinant klišes. Bet kai tame pačiame kūrinėlyje dar išdygsta "dūžusi laiko vinilo plokštelė", byranti "ant kaulėtų rankų" ir vilkų ruja bei budeliai, norisi kviestis specus su gliukozės lašelinėmis.
    Prano kūrinėlis vadinosi "Teka ir teka" – susimasinau, ar tik nebus alaus midaus upės ten betekančios. Bet "išglostęs aušras virš galvos" aptikau visai rimtą kūrinėlį, kuriame tik "poteriaus čia atėjęs lietus".  Algmar ("Nihilelegijos. Įtikėjimas") lyr. subjektui kažkas užgynė "neviltį išragauti" ir "atsiduoti paguodai tarpuvartėse", bet "kruvini vaizdai ir gleivės imas smilkiniuose iš pašalių". O dar kai "kaktoje tyriausias žibuoklių liūdesys" atsirado, pradėjau viltis, ar tik nebus tasai lyr. subjektas kokio tai paslaptingo betgi veiksmingo eliksyro atradęs. Tuo labiau, kad kūrinėlio (išradingumu žavinčio) mintis kiek stichiški pablaškyta. Tačiau tame pačiame kūrinėlyje pripažįstama, jog "dar toli nuo nirvanos".  Kama Sutriaus "Ryto laukime" herojus norėdamas užsimiršti ir paskandinti atsiminimus apie "mylimąją moterį" žada užsidaryti vienuolyne ir gerti "aitrų vienatvės vyną" (lyg ir nieko naujo), bet sukontempliuoja Nyčę "isteriškai rėkiant: Dievas mirė" ir nusprendžia dar palaukti "liuminiscensinio nušvitimo" (čia jau išradingiau).
    Baras Buras kūrinėlyje "Lašai" lašino ir kraują, ir arbatą, bet kūrinėlyje "Pyktis" vis dėlto nusprendžia, jog "pyktis stipriau svaigina už seną vyną, jis stipresnis ir pavojingesnis už spiritą". Jei nebūtume iš anksčiau žinoję liaudiškojo "pyktis aptemdo protą", gal didėjančių akcizų kontekste šioji svaiginimosi alternatyva ir susilauktų dėmesio.
Neapsigaukite – poeto nr2 kūrinėlyje "keturkojis" gali ir taburetė (ir veikėja) būti "abuoja", ir keturiomis ropoti, ir pripažinti, jog "šunimi loju", o dar ir "princas nujojo" (tiesa, neaišku ant kokios spalvos arklio). Bet norėčiau tikėti tąjį dadaistinį ir infantilų kūrinėlį (su visai simpatiškai išreikštomis užuojautos ir naivaus susitapatinimo su aplinka užuominomis) esant ne apie girtavimą.
    Autorius 1983 aprašinėja "Kultūros naktis" ir gimtadienius "Prieplaukoje" (kurių lyr.  subjektas "pramiegojo pusę",  sapnuodamas "už vyną stipresnį vėją"). Kūriniuose užkapstyta užuominų suprantamų tik konkretiems asmenims, bet man kaip prašalaičiui suimponavo debesijos elementai. Štai "Kultūros nakties" skaitymų ir diskotekos įkarštyje "auksinis debesis sulėtins žingsnį", o "Prieplaukoje" po slegiančia debesų skalda...mus užvertė girti dangaus dangaus darbininkai" – be velnio lašų čia, matyt, neapsieita.  Garantuotai be tųjų lašų buvo neapsieita ir Poetų kalvės kūrinyje "Dreifuojantys". Čia net neslepiama, jog "kapitonas nuo romo taip pat nemažai apsinešęs" (kur gi žiūri kelių ir jūrų policija?), bet "girtas laivas negrimzta tik visad nuslysta paviršium" (kaip ir kūrinėlio mintis, beje), autoriui konstatuojant, jog "mes nesirenkam savo krypties tik dreifuojam".
    Peržvelgus pastarosios savaitės kūrinėlius susidarė įspūdis, jog jei autoriai ir skaistina sielą bei turtina fantaziją skiesdami kraują lyrikos užpiltinėmis bei rimo fermentacijos produktais, tai mirkyti plunksnų į stipresnius gėrimus ir pagirių konvulsijas išgarinti į ekranus dar varžosi. Buvo lietaus lašų, buvo lengvo padreifavimo apsinešus, buvo paropojimo keturiomis, buvo netgi "metaforiškų kukulių" užkandai. Bet maratono distancija ir jos finiše laukiantys apdovanojimai – ekstravagantiškoji vizija bei drovumo pančių nusikratymas, matyt, vis dar baugina. Tad belieka palinkėti drąsos Arthur Rimbaud "Girto laivo" citata:
"Nuplauki mano vėmalus ir vyno šleikštulį,
Palik mane be inkaro ir vairo"


2017-03-19 13:24
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
 
Blogas komentaras Rodyti?
2017-03-19 17:45
Crepuscolo
man nepatiko. kažkodėl mes galime susilaukti strėlių. Vos parašai kritikos prozos tekstams, tuoj sulekia ginti.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2017-03-19 13:40
ČakoPelėda
Fainiai čia sumąstei :-)
Iš šios apžvalgos esu skaičius, berods, tik GLP, tai dar reikėtų pasinagrinėt :-) Nors nepažadu, matyt toks jau periodas man - antipoezinis. Tik pažįstamų paskaitinėju - apsileidau...

O ankstesniame nerealiai prisijuokiau ir negalėjau atsistebėt taiklia ironija - mat beveik visus buvau skaičius :D
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Knygos - internetinis knygynas

Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą