Rašyk
Eilės (78095)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 16 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





2020-12-14 12:52
Takioji Neris

***

Sunaikinta tylos
Ir tik laiko atodūsio ratas
Įkinkytas žingsniuot,
Kai nakties tamsoje
Jo dejavimo maldos
Šnabždėjimu virtę
Surašys galvoje
Keistą ryto paveikslą dienos.
Ten ir spindesio lašas,
Kai prasisunkia rasos
Ir įmirkusios pėdos
Nuves per lankas...
Kas, kad ryto gaivumas
Neišdildomu grožiu
Tau išaiškins giesmės
Pirmą gaidą natos.
2017-12-23 14:28
Takioji Neris

***

Kalėdų karštinė tęsiasi. Kažkas kieme nukirto eglutę. Išprotėjimo bumas.
2017-12-22 21:12
Takioji Neris

***

Šnekta praskaidrins niūrią tylą,
Gebėjimas bendraut sudomina mintis...
Išsitiesią pečiai sulaukus lyg pagalbos
Palengvint metų naštą svajose.

Prisijaukinus žodį taps lengviau gyventi
Ir pykčio išraiška trumpučiam prakeiksme
Kai nesuvaldoma aistra įsidega lyg laužas-
Kažkas nekęs mylėdamas tave.
2017-12-19 18:03
Takioji Neris

***

Vien atodūsių varstomos durys
Nejauku kai prisiliečia naktį mirtis,
Bet pajutusi kauluos gyvybę
Išsigandus pažadins mane.

Gal vaiduokliai netekę esybės
Traukias kambario sienų kampe
Neregėdamos akys šviesybės
Bando vėlei išgąsdyt mane.
2017-12-18 13:46
Takioji Neris

***

Aš ilgai negalėjau suprasti tylos...
Pasibeldus mintim draskė širdį dar jauną.
Vėjas glostė man veidą ir...
Atrodė gyvai tas kasdienis buvimas.

Nors šnekėta ir tyliai-
Tik įaudrintas protas nesupranta to jausmo-
Kuždesių trupiniai tik palesins troškimą
Šūksniu maldą ištarti trumpai ir
It tą išrėktą verksmą tyliai kęsti širdy...
Tik nenuoramos mintys
Bels ir belsis taip garsiai
Lyg tratėjimas būgno pasigirdęs dūsliai.
2017-02-27 12:59
Takioji Neris

***

Šaltinėlio vandenį
Rieškučiomis sėmiau ir gėriau,
O sušalusias lūpas maldai ruošiau...
Tik nenuorama vėjas
Lauždamas šaką šiugždėjo
Aštriai veriančiu klausimu:
Negi ramiau?

Kai priklaupęs nuodėmklausiui
Pameti galą
Tos tavosios būties,
Kur gyventa keisčiau
Nei tas atgarsis tavojo vaizdo:
Pagonis!
Atsivertęs tikėjimu
Jausies kukliau.

Langą praveria adatom
Suverptą korio saldėsį-
Aukštas! Aukštas be galo
Perkūno dangus...
Ugnį kurdamas pameni
Protėvių vėlę...
Tik nubudusi žvakė
Spragsės: jau nebėr?
Tų laužų, vaidilučių,
Bet žydinčios gėlės
Tave nuveda miško paunksmėn
Kodėl?
Šaltinėlio vandens atsigėrus nusvyra
Žaltavykslio galūnėm,
Garbanėlėm žemyn.

Klaupkis! Klaupkis
Ant kelių, pagoni,
To tikėjimo aukuro
Ugnį gesink...
Nukryžiuotojo dangų
Regėdams galvoji-
Kur ta protėvių žemė,
Katrosios galia kovoje.
2016-12-28 15:16
Takioji Neris

***

Buvau tenai
Tame mažyčiam kambarėly,
Kūrybos mūzą
Rankomis liečiau...
Palinkusi prie knygos
Aplankiau Čiurlionį-
Genialumo paslaptį
Įmint bandžiau.

Simfonija prilygusi
Tavo dažams kartone
Stebėjausi, kad neseniai
Pati mąsčiau
Gyvybei muzikos
Prilygint žodį-
Kada neatskiri
Katras gražiau.

Skambėt eilėm
Tarytum smuikas...
Svajot, liūdėt
Su klarnetu
Pajusti sksusmą
Tartum būgnas,
Suduot žodžiu
Per vis skaudžiau.

Lyg upeliukas
Jie nubėgo...
Sušoko polką
Grojant dųdele,
Lakštingalos balsu
Eilėm skambėjo,
Kai auštant rytui
Čiulba šlaituose.

Simfonijos natom
Knyga sudėta
Suskambusi it smuikas
Manos širdies lietuviška šnekta.
2016-12-28 14:29
Takioji Neris

***

Garbė Aukščiausiam!
Jo didi galybė
Paverčia žmogų
Šiaudu ugnyje---
Jei jo širdis
Sumenkusi it styga,
Katrą suvirpins
Ašara tikra.

Neabejoti Jo tiesa,
Gyvybe
Dėkingi esam,
Bet mintis pikta...
Sumenkins žvilgsnį
Perregėt tą tylą,
Kuria nutils
Pavargėlių minia.
2016-12-26 16:13
Takioji Neris

***

Man miegant giltinė aprabaliojo mano išsišovusius šonkaulius,
Padunksėjo į kaulus ir pasišalino...
Miegot tapo nesaldu.
Sapnas priminė košmarą...
Diena atsėlino praaušdama
Ir tik pakirdus pasimatė lobiai,
Kuriuos paliko giltinės ranka:
Ne toks jau jaunas tu esi...
Pražilusi plaukelių sruoga,
Pamėlę paakiai ir lyg sena pana
Kažko murmėsi nepatenkinta, jog saulė
Taip ryškiai blyksi
Lango stiklą tau atverdama...
Šnekės lakštingala
Pavėsy medžių įsitaisius,
Bet lyg tą seną paną
Nebedžiugins ši daina-
Atvėsusi gimda,
Raukšlėtas veidas laiką mena
Kai buvo stropiai visų geidžiama...
Tu jį atstūmusi
Randi sau kitą kelią-
Keleivis vienišas tame kely esi.
Bet ko man dūsauti
Taigi sūnaus galvelė
Pakibusi po pažasčia
Argi vienatvėje paliks?
- Keliausim dviese,- pasakiau...
Užsiožiavęs jisai trepsi koja:
-Man čia gerai, o tu keliauk viena...
Ir eisiu per gyvenimą to kelio,
Kurį pramynė praeities karta.
- Tu lyg sena pana,-
Vaikelis šypsos, gelia...
O man tik nuoskauda-
Gal giltinės ranka
Paglosčius šonkaulius
Ir kaulus pastukseno...
Nerimsta mintys, eis savu keliu.
Ką čia jum paistyti,
Atsikeliu kas rytą-
Diena vis tokia pat šviesa mandra...
Keliu nevaikščiotu mana poezija te brenda
Gal ką prikalbinsiu pasekt mana pėda.
2016-12-26 12:14
Takioji Neris

Vyšnios Kalėdų rytą

Sniegas pakvipo it čiurkšlėm lietus.
Medžiai nusirengė...
Diena pasislėpė po tilto pavėsiu.
Niūru ir šalta,
Ir pilvui puota
Kai bekramsnodamas už lango
Vyšnią pamatysi.

Verkšlena ji
It gimdydama moteris
Ir sniego varvekliai kapsės
Tik, kad šaltis
Praskydęs buza
Savą darbą atliks-
Vyšnia išrengta...
Šakele pasidžiaugsi-
Kalėdų rytą jinai pražydės
Vazoje tau ant stalo.

Pavasario jausmas
Atgimsiantis vėl,
Tikėjimas tavo
Lygu meldų akacijos
Tyliai šnarėdamos glostys pakrantę
Kur žadu vaikštinėti saulei atakus.


1 2 3 4 5 6 7 8 9 10
[iš viso: 95]
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą