pūkelis kuriam per sunkios kaukės

pienės pūkelis
kartais žaidžiantis dieną
kartais naktį

pienės pūkelis
klajojantis ugningo vėjo srovėse - -
dangaus gelmėse
neišdrįstantis pasakyti
- amžinybės medžio sėkla – manyje

sunkūs lietaus lašai
    daužantys mane      ledu
širdyje - - - -

vakaro vėsa
prisodrinta tavo lūpų ir žvaigždžių
būties orgazmas
užliūliuotas vėjo prisilietimų ir bučinių - - -

ir vienišas pienės pukelis
stebintis pats save
paskutinę žariją
užgesusią giliai praeityje

pienės pūkelis
kartais žaidžiantis dieną
kartais naktį
bet save žaidžia
tik kai niekas nemato

2003 01 14

Jaučiau žemę
Prisėdau šalia upės
Ir ji, tiesiog, mane išbaigė.
Kur dingo visi paparasti dalykai?

Laukiu, kol sugrįši.pasiilgau.

Eina gatve.
Ateina kalėdos :)

Aš niekada nepritapau prie visų kitų
Ir taip smarkiai stengiaus padaryti viską gerai...
Galėčiau čia pasilikti per naktį, juk žinai,
Stebėti iš dangaus krentančių debesų.

The Killers

ką tu nori žinoti, nagi nagi?
Šiam nusikaltimui nebuvo jokio motyvo, nes ji buvo mano draugė

gana rašyti, apie Arūną?
Hm, ne - Arūno tai juk negana.

man vokiečių. Išsvajota, išmylėta arijų kalba, deja, tik svajonėse tokia liksianti.

~ Arūnėlis

Daug kas:
Kelnės (ir barasi močiutė)
Širdis (verkia anūkėlė)
Prezervatyvas (Močiutė vis dar barasi, anūkėlė vis dar verkia)