Taigi ką dar parašius.. hmm

Tad apie save:
Esu slavė + jotvingė, tad pakankamai harizmatiška. Tačiau mane vadina ramybės įsikūnijimu.
Ko gero tiksliausia būtų save pavadinti vandeniu - lygiu ir skaidriu, tačiau audringai besidrumsčiančiu. Hmm

Tokio nieko nieko tokio

Tvinksi ne kraujas venose,
Niršta mano žvėris.
Jaučiu, kad perprantu egzistencijos dėsnius
ir man darosi koktu būti šio ekpromtinio gyvybės šuolio evoliucijos tąsa, ar tiksliau, tąsos nareliu

Vat jumi ir atsakymas:
"Lyg rūda ugnyje, jis (žmogus) tirpsta likimo skausme, ir tad matyti, ar ir yra rūdoj aukso."

Kas pasakė? [;

Pats laikas prisiminti "Gernika".

..Uzverciu galva, ir dangus eina kartu su manim.
Susizavejau ir vos ne parklupau

1..23

Gera, kai užvaldo ramybė

Šiandien ramu ir stabilu. Vakar stebėjau save balose ant asfalto: keista matyti save 'atbulai' apačioje esančiame danguje.. [Pasiilgau lietaus.] Taip ziurint 'atbulai'- matai butent dangu - lyg ziuretum i virsu, ko 'tikrajame' pasaulyje paprastai nedarau.