Tuoj pradėsiu rašyt :P

Nesąžiningas gyvenimas vis reikalauja, o duoti pamiršta...

Pradėjau matli. Ką turėjau rankoj.

..: Senas medis pamirštoj pakelėj :..

pamirštoj pakelėj rymo senis,
užsidėjęs nublizgintus akinius.
iš dangaus leidžias sniegas pasenęs,
o jis rezga mintys painius sakinius.
žvilgsnis sustoja ties balta skraiste,
kuri randas ant viso šio šlaito.
paėmęs šakalį tamsiam vakare,
svaido tolyn, kol rankos dar laiko.
rymodamas vienas tarp krūmų,
heroglifais rašo ant griovio plataus,
nusišluosto veidą, seną ir sūrų,
bet jaunystės deja neatgaus.
vienišas senis žvelgia į kelią,
kuriame praeina šešėlis baisus,
tas vaizdas šaltą širdį jam slegia,
viską pamatęs pravirksta dangus.

P.S. čia ne mano stailas.

Pradėjau taisyti "Sugrįžk žiema brangioji"
Po poros dienų turėčiau baigt...

°¹²³  ir nukrito ♣ man į delną, verdantį puode. Juodas lapas pakeitė spalvą į baltą, aš į tai žiūrėjau kaip į stebuklą, nes dar buvau mažas ¶:)

Žinojimas nieko gero neduoda, kai žinai ne tą ko reikia...

Nelemtas sniegas trugdo vaikščiot :/

Laukimas kartais užknisa...