Rašyk
Eilės (78094)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 8 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





***

бл. biški užstrigo Įgulos blondinų LP Libido vektorius leidimas. tipo nėra gerų tekstų... tai va čia jeigu ką skelbimas: reikia 6-12 tekstų dainoms, kad nebūtų vien instrumentinė muzika:

1. Raudonas dangus reiškia lietų (3:35)
2. Aptriušusio miesto gatvės (1:25)
3. Penki normalūs kanalai (3:57)
4. Jei aš būčiau tavo norai (Mano fotografija tau) (5:01)
5. Laukinių mišinys (2:57)
6. Tu (Potraukis, kurio negalima realizuoti) (6:02)
7. Iškrypęs ratas (4:04)
8. Keliamųjų kranų portalai (3:28)
9. Flambojantinės žirafos (2:59)
10. Pasukamas motoriukas (H-H) (1:36)
11. Apkrėstas maistas (4:32)
12. Aš prakeikiau jau seniai tą dieną, kai mano vyras parsinešė tą  lėkštę (Regina) (6:02)

tekstai turi būti uždegantys, tokie polka, kąžinau. žodžiu jei gausim daugiau nei reikia polka tekstų tai ne bėda paimsim atliekamus į sekantį LP, kuris irgi bus neužkalnų, nax.

***

naujausias polkroko grupės „Įgulos blondinai“ LP „Libido vektorius“ jau greitai bus prekyboje. sekite pranešimus mechaninių žadintuvų ciferblatuose ir benzokolonėlių tablo.

***

poezija (t.y. irgi polka) būtų polka, nes visi to verti galėtų parašyti tobulą poetinį tekstą (polka polka tekstą), juk viskas tilptų viename žodyje: „Polka“.

visas polka (žavesys) slypėtų atlikime.

***

klausimas #2678954849:
kas yra ragutininkas?

atsakymas #2678954849:
ragutininkas yra polka

be to dar trumpai pristatysime kaip viskas veikia.

reikalingos dvi tarnybos. pirmoji -- išorinė sargyba: ragutininkai. jie matomi, uniformuoti tautiniais raštais, avi vyžomis raudonais (sausumos ragutininkai) ir mėlynais (jūrų ragutininkai) šniūreliais. vidaus saugumui ir kontržvalgybai steigiama slapta skudutininkų draugija. jie nekrenta į akis. tačiau jei papulsi jiems į nagus sužinosi kas yra skudučiai, gaidy. tebūnie polka.

***

Polkos konceptas #1:

visų pirma tai reikėtų pakeisti nemažai žodžių: pvz. duona turėtų reikšti polka, valgyti -- polka, laimė -- polka, linkėti -- polka, šventas -- polka, lietuva -- polka. ir dar keliolika kitų reikšmingesnių. tada pvz. sakinys: šventadienį valgiau lietuviškos duonos, buvau laimingas, to ir Jums linkiu, skambėtų: polkadienį polka polka polka, buvau polka, to ir Jums polka. argi nebūtų puiku (tiksliau -- polka)? kitsyk dar parašysiu kaip apskritai turėtų būti visiška ir tobula polka. dabar neturiu laiko.

***

нелаймингас акцидентас

mano automobilis pagamintas ateityje, jis kalba. ю кант турн то лефт, -- perspėja jis mane, mat kompiuteriukai, sudarantys jo smegenis fiksuoja kažkur pastatytą kelio ženklą, draudžiantį posūkį kairėn. tame automobilyje dar yra instaliuota frankofoniška ir suahili sąsajos, tačiau geriausiai aš suprantu angliškai. aš nesuku kairėn, važiuoju tiesiai ir pervažiuoju senutę, nespėjusią pereiti gatvės. iš jos rankinės pažyra kažkokie nešvarios vatos gniutulai ir vaistų bonkutės. стоп энджайн! -- sakau ir automobiliui sustojus paeinu kiek atgal pažiūrėti kaip laikosi senė. ji pusiaugulom sėdi ant grindinio, kraujas sunkiasi iš po jos storų kaip bulvės karna kaproninių kojinių, sijonas užsikazojęs aukštyn, atidengdamas nepadorų įdzangusio korseto guminiais žnybtukais, laikančio tas kojines, vaizdą. senutė dreba ir vietine tarme kažką švebeldžiuoja. aš, stengdamasis nežiūrėti į ją, pasilenkiu ir patapšnoju jai per petį. dovanokite, mem, -- sakau ir prisidegu pypkutę, kimštą užpoliarės berželiais. laukiu policijos.

***

kosmoso amžiaus meilės daina

meškiau, tarė voverytė...

jeigu aš kur nors, kad ir šlapimu dvokiančiuose kauko laiptuose ar kęstučio gatvės gastronomo kieme, arba, dar geriau, merkurijaus universalinės požeminių garažų prieigose sutikčiau savo vaikystės laikų draugelį kiek prairusia šone siūle, papasakočiau jam, kad kartais jaučiuosi nelyg orvelo 84-ųjų herojus-disidentas, ką tik pamylėtas meilės ministerijos ir paleistas; sėdintis rudenėjančioje aikštėje ir šiaudeliu traukiantis nuodingą, ir vienintelį oficialiai leistą absento erzacą.

meškiau, sakyčiau aš savo draugeliui, kurio smegenys vienų spalių, ar tau taip nebūna? ypač klausant kokių nors nostalgiškų aštuoniasdešimtųjų melodijų? ar nebūna tau taip, draugeli, kad norisi verkti ir tikros ašaros ima tvenktis akyse, kad tetrūksta tik paskutinio ir maloningo atsidavimo savo silpnybei, kad galų gale imtum ir apsiverktum savo kolegų ar troleibuso bendrakeleivių akivaizdoje. ir tada kartais kaleidoskopu prabėga įvairūs nelabai linksmi pragyventų dienų epizodai. dažniausiai iš gerokai ašaringos ir snarglėtos vaikystės, nors dievaž, būta tokių ir vėliau. bet tų vėlesnių matyt dar neleidžia paviršiun vidinis savimylos cerberis. saugo tavo menkadvasišką pasaulėlį nuo visiško kolapso. aha.

– tu dar nežinai, meškiau, bet tąkart kai pirmąsyk buvau pionierių lageryje, kurvanachui, karmėlavoje, tai nu blet, visai buvo prastai. pameni, buvau toks truputėli avėpiza, na toks vaikiukas-kūdukas. ir tik keista kaip apskritai išgyvenau visus tuos sociumo košmarus, pradedant savaitiniu vaikų darželiu, baigiant astrachanės stepių alma mater. tai štai ten, karmėlavoj, puikiai pamenu, buvo visai prastas maitinimas, rijom greitosiomis kažkokias baltymines paplavas, vadinamas manų koše su trydos spalvos sintetiniu džemu, ir man nuolat suko vidurius, ir kassykį turėdavau strimagalviais lėkti į lauko šikinyką, kad neprišikčiau kelnių. tame lageryje kartu su manimi tik vyresniųjų grupėj buvo ir mano sesuo, su kuria šiaip niekada gyvenime manęs nesiejo itin šilti jausmai. atleisk sese, jei ką. ir kartą stovėjau tame jų bendro poilsio kambaryje-šachmatinėje, kurio langai žiūrėjo į neapsakomo grožio pušyną, ir buvau kątik sunkiai nusitriedęs ir man buvo taip BLOGAI, taip BLOGAI. tik staiga atėjo sesuo iš vyresniųjų palapinės ir pakalbino mane apie kažką, ir dar gal netgi pasikvietė pasivaikščioti po aplinką. tai, žinok, aš dabar tau pasakoju visa tai, o man ašaros tvenkiasi akyse ir tu matai, man reikia tvardytis, nes nenoriu apsiverkti tavo akivaizdoje, meškiau. o kitą sykį, pamenu, atvažiavo iš kauno mama ir atvežė visokių lauktuvių. spurgų su marmeladu iš legendinės spurginės prie soboro, keptos vištos iš legendinės kulinarijos „kava ledai“, ir mes visi trys susėdom ant antklodės kažkur pušynėlyje, ir valgėm. eina nachui nachui nachui nachui, žinok. matai aš vis dėlto apsiverkiau šlykščiomis senio ašaromis, meškiau. eina nachui, atleisk man dar ir už tai, kad dienomis tave kankindavau, o naktį mylėjau, atleisk.


1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12
[iš viso: 113]
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą