Pertrauka.

» Romanai

» Kitos

Rašyko recenzijas.

obuolius - bus sulčių.

trečia doze.

Turkiškai.

- Seniai, seniai gyveno berniukas.

- Ne princas?!

- Ne, tikrai ne! Jis buvo per daug protingas, kad būtų princas. Tikras kietasprandis... Stipresnis, nei bet kada kas nors manė.

- Ar jis gyveno ilgai ir laimingai?

- Ar neturėtų būti kažkas pasakos viduryje?

- Man patinka pirmiausia perskaityti pabaigą.

kažkas jau mėtos Kūčių burtais
batu per petį į duris
pranzūziškom beretėm
virš tolimo Monmartro
įjungiu radijo žinias

kaimynai šiandien kalbūs
jie susitarę užaugint atominę kepurę
ir pasodinti viršum miesto

o kiek po kepure
tilps mūsų

kiek reikės vandens
nusipraust
pasaulio monstrui

― varna

Life is Strange: True Colors