man patinka, kai ji sako, kad skaniai miegojo

antras žilas plaukas

ką tik radau pirmą žilą plauką 
išties žilą 
o ne kaip mėgdavaus žaisti
dvejais metais anksčiau nei motina radau 
vieneriais metais anksčiau, nei statistinis vidurkis mano plaukų spalvai 
V guodžia 
kad jau gimt turėjau taip 
bet ko tai 
truputį liūdna 

gal net verkčiau jei būčiau tuščiuose
namuose sudygo bazilikai 

Paskambinau ir sakau jai su manim kalbėt.
- O ką Jėzus darytų?
- Nu, tikrai, ką jėzus darytų?
- Jėzus siūlo viską mest, jei neriša pasaulio įsipareigojimai.
- O kokie tave įsipareigojimai riša?
- Šunį reik šert.
- Ji mažai ėda.
- Man viskas džiaugsmo nekelia ir man depresija, nenoriu nusižudyt, bet aš nelaiminga.
- Mesk.
- Galiu pas tave atvaryt ir nieko neveikt?
- Kiek pinigų turi?
- Kokius [].
- Tai iki vasaros pabaigos gali atvarius pailsėt.
- Okei, atvarysiu pas tave ir iki rugsėjo nedirbsiu, ėsiu ryžius su virtom morkom, vedžiosiu šunį ir skaitysiu knygas in mandarin. Tu nieko prieš? Tau netrukdys, kad aš pas tave?
- Nu, jei šuns plaukus šluosi, atvaryk.

Plius aštuoni, bet gulim išsirengę. Saulė kaitina odą, kaitina akis po vokais, kaitina dūšią. Atsimerkiu ir žiūriu tiesiai į šilumą, tuomet į ją.
- ar aš dabar bendrininkas? 
- taip, tu dabar bendrininkas 
- būti bendrininku labai lengva
- taip, nebūti daug sunkiau
Šaltutėlis vėjas nupučia kaitrą ir jos oda pasidengia spygliukais. Pučiu į raktikaulio linkį, tipo šildau ar kokį velnią, nesuprasi. Lengvai, tarsi mylėtų, jos plaukų sruoga atsitrenkia man į veidą. Nepatraukiu. Atsuku veidą į saulę ir uodžiu. 
- tavo plaukų kvapas mane ramina
- nori daugiau? 
- ne
Vistiek užverčia. Atsimerkiu. Lyg skęsčiau itin švelnioje jūroje apkabintas jūržolių, kurios prieš pasmaugdamos švelniai įmigdo. Miniatiūriniai saulės zuikučiai lūžta vingiuose ir švyti žemiškų tonų vaivorykštėm. Taip gražu, kad penkias sekundes tikiu galįs įsiminti šią akimirką likusioms dienoms. Negaliu užsimerkti, net mirksėti nenoriu. Trokštu žvelgti į saulę per krūvą skaniai kvepiančių plaukų. Amžinybę. Iki kol suirsiu.
- einam? 
- aha
Klykia kirai.

Sutikau žmogų. 

Kurio užvadinimas sutapo, su mano išsigalvotu. Negaliu pasakyti, kad sutikau net. Išgirdau kvietimą, prieiti prie stendo. Gal pametė gal rado ką. 

Lyg akimirką susiliejo keli gyvenimai į vieną. Kol supratau, kad ne man. Ar tikroji netikrojo manęs versija verta būt originalu. Ar man teisti tačiau. 

Kam dar.

Pasuko į pietvakarius. Batai gražūs. Veidas nuvargęs. Lyg mano kitoks. 

- Pažįsti?
- Ne. 

Tolsta. Mes irgi. Nutolstam. 

Penkias dienas neteko važiuot su Taksistu. Atvažiavo piktas plikis, nekalbus senis ir blondinė. Vakare net paskambinau broliui, vietoj operatorės. Paimk mane, paimk mane iš šito pasaulio. 

Parke žydi slyvos, kvepia visas centras. Stoviu automobilių aikštelėj, laukiu ir uodžiu žydėjimą. Lyg visi šitie automobiliai pradėjo kvėpuoti slyvom. Brolio automobilyje irgi kvepia, skaniau nei takse, bet ir ne slyvom - kažkaip namudiškai. Uodžiu "skanu pas tave". 

O gal aš ir nebenoriu važiuot su Taksistu, ar galiu važiuot ir šildytis saulėkaitoj, kai kažkaip užsiteršė mano perspektyva. Jis nebėra malonaus balso taksistas, ramuma, šiltas langas ir minkšta sėdynė. Ne. Dabar jis o gal ruskis, o gal proputinistas, gal ten dar kas. Gal dėl to inkliuzus paslėpdavom smėly. Dalintis visata kartais reiškia atiduoti ją suglamžymui. 

Šuo guli saulėkaitoj. Jai saulėkaita visad tapati.

Nežinau, ar jis taksistas jau mėnesį, žinau, tik kad jau mėnesį tenka su juo tai ten tai kitur. Ir kiekvienas važiavimas visada toks pats - pirma jis diskleimerina, kad netiki kaukėmis ir korona, tada itin atviragerkliu balsu pasakoja apie savo netikėjimą. Kažkurią akimirką pasijaučia pasakęs per daug ir tuomet pareiškia visus tris kartus vakcinavęsis. Nukreipia kalbą, supažindina su naujausiomis pasaulio politikos naujienomis. 

Kartais aš jam pasakau "o, jūs mane jau šiandien vežėt". Kartais nesakau. Nes noriu būti kitu žmogumi. 

Ir niekada. Niekada jis manęs neprisimena - kitą kartą pasakoja vėl tą patį.

Priglaudžiu kaktą prie stiklo. Saulėkaita. 

žiūrim severance 
nuostabu 

man trūksta lietaus čia