Rašyk
Eilės (73826)
Fantastika (2198)
Esė (1500)
Proza (10430)
Vaikams (2499)
Slam (49)
English (1132)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 21 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter





2020-11-22 01:04
Vru
Vru

Ai hev a drym

Tu liv in advanst rašan derevnia, viz en eilien šip in de nebo, što sdali na metalalom. I will kataca na niom in svobodnoje time. I budu feed little burionka. I drinkat dženetikali modifikeited chai mushroom. Zen ai will sing sam pesnia. End evrifin iz otlično, potomu što budu liv in modern razvaliūcha. My sosed will pokatat na his traktor so sticker "fest end fiurios". I netflix zer iz. In ze pole. Its not bed ven komary stop dostavat.
2020-11-16 09:35
Vru
Vru

Prisiminimai

Kai buvau maža, mama man sekė tris pasakas: raudonkepuraitę (kur pabaigoje vilkas suvalgydavo raudonkepuraitę su senele, ir tai buvo teisinga pabaiga, nes man buvo nelogiška, jog vilką paskerdžia tik dėl to, kad jis nori valgyti), tris paršelius (vilkas irgi visus suvalgydavo,  jis gi ne koks hipsteris veganas) ir apie vištytę ir gaidelį. Keista pasaka, jei atvirai. Visi tokie traumuoti, vienas kitam gyvenimą gadina. Ir dabar suprantu, kad tiems veikėjams tiesiog reikėjo terapijos.
2020-11-13 01:32
Vru
Vru

Nusivylimo skonis

Kažkada nustebinau draugę pasakiusi, jog jaučiu kartėlį dėl tam tikro įvykio. Ir draugė nepatikėjo, kad jausmai gali turėti skonį. Bet juk tas paskaymas dėl "kartėlio" iš niekur neatsirado. Vakar štai skaičiau istoriją, apie žmogų, visą gyvenimą maniusį, kad morkos turi draskantį skonį, ir kai tą patį patvirtino jo sūnus, paaiškėjo, jog jie yra alergiški morkoms. O aš jaučiu alergiją pažadams. Tuomet nusivylimo skonis primena metalą. Tą kraujišką poskonį, bet be paties kraujiškumo.
2020-10-20 15:33
Vru
Vru

Сыктывкар

Nes turi paminklą ö raidei
2020-10-17 12:45
Vru
Vru

Noriu žiemos

Bet tos normalios, o ne pseudo parodijos, kai tingūs šunų savininkai net neturi kur paslėpti keturkojų dosniai paliktų gėrybių ir savo sąžinės. Noriu tokios, kad būtų gausu puraus švininio sunkumo sniego, ir dėl minusinės temperatūros jo blizgesys akintų tiek, kad nuo raukymosi įskaustų kakta. Ir kvėpuojant suvoktum, jog vis tik turi plaučius, o iš ertmių ristųsi tankūs kamuoliai. Tada galėtum apsimesti esąs drakonas arba rūkantis (arba nesėkmingai rūkyt metantis drakonas). Kad jaustum, kaip ant šnervėse tūnančių plaukų kondensuojasi drėgmės lašeliai dėl ko nuolat vaidenas, jog tau sloga, tad šniurpščioji paslapčiom, kad tik niekas nepastebėtų, nes tingi trauktis nosinę. O gal netingi, gal tiesiog rankom šalta, nes nenešioji pirštinių. Nagai kišenėse jau visai sugrubo. Tiek, kad joks išmanus prietaisas nereaguoja. Bet nepaisant visko kvėpuoti niekada nebūna taip paprasta. Pradžioj sukutena gerklę, ir net sukosti. Bet tada tu iš tikrųjų supranti, kad kvėpuoji; tavyje esantis biomechanizmas krutina ritina reikiamus krumpliaračius, dumplės nenustoja godžiai pumpuoti orą, ir tu tiesiog va esi su tuo savo kvėpavimu. Noriu netikėtai paslysti lygioj vietoj, bet nepargriūti, o tik tam, kad iki skausmo susvaigtų galva, su kažkokiu skambiu traškesiu ausyse, tarsi vietoj smegenų kaukolė būtų pripūsta makroflekso. Ir tas jausmas, kai koks sielą pardavęs urodas suploja per šlaunį, o tu tuo metu kaip tik dėvi džinsus. Atrodo, tame nore jį nudėti sugrįžta noras gyventi pačiam. Ir ta trauka kažkam karštam ir garuojančiam, kai sugrubusiom galūnėm bandai suimti indą ar tą patį šaukštą, bes sekasi taip nevikriai kaip pirmą kartą besibučiuojant, bet tavęs tai nei kiek neerzina, nes tiesiog mėgaujiesi žiema.
2020-10-15 23:38
Vru
Vru

Ištraukos iš internetinių pažinčių

- Tai sakai, ieškai protingos poros?
- Na, akivaizdu, jei taip parašyta.
- Bet tai žinai, nebūtinai žmogus turi būti protingas, jis gali būti tiesiog fainas.
- Jo, jo, žinau, aš kaip tik ir esu tiesiog fainas žmogus.
2020-10-12 10:18
Vru
Vru

Achilas vejas vėžlį

Koks jų tikslas? Ar dalyviai iš viso žino, kad dalyvauja lenktynėse? Ir kas atsitiks, jei Achilas pavys vėžlį? Ar vėžlys su juo bent pasisveikins? O gal pasidalins kokiu nors pošlu anekdotu? Kamon, jis juk toks senas, tikrai turėtų žinoti bent vieną gerą. O gal Achilas už tai pakasys jam sunkiai pasiekiamą vietą? Pvz., užpakalinę dešinę leteną. Arba pakutens padą. O kas atsitiks, jei abu nuspręs tiesiog pačilinti ant smėlio kokiam pavėsy?
2020-08-16 11:31
Vru
Vru

Patarimas

Kolegė po ilgo visuomenės spaudimo susikūrė fb paskyrą. Pirmiausia prisijungė prie knygų skaitytojų grupių, tada ramia sąžine pradėjo žvalgytis, kaip gi sekasi jos pirmajai meilei. Pati kolegė kaip ir laimingai ištekėjus, turi vaikų, darbą, ko daugiau reik? Ir va, pradėjo bendrauti su pirmąja meile. Pirmoji jai rašė gana intensyviai, kol vieną dieną kolegė sulaukė žinutės iš pirmosios meilės žmonos su jų susirašinėjimo print skrynais. Kas įdomiausia, pirmoji meilė savo žinutes ištrynė, tad likusios vien tik kolegės žinutės atrodė gana dviprasmiškai, nors kolegė mane tikino, jog jos žinutės nekaltos kaip pirmas sniegas. Viskas baigėsi gerai, pirmosios meilės žmona nusiramino ir prie kolegės nebesikabinėjo.
Patarimas: kam trint žinutes, jei po kiekvieno susirašinėjimo galima tiesiog ištrinti patį chatą [airol gifas]
2020-07-28 13:43
Vru
Vru

Poezijos pavasaris

Aplankė netikėtai mano kaimą.
- Bet juk tau poezija nepatinka, - sako D.
- Nepatinka, bet kultūra mano kaime, reikia eit.
Ir nuėjau. Nepatingėjau net galvą išsiplaut вне очереди. Vis tik pirmas mano poezijos pavasaris [vasaros vidury..].
Buvo įdomu. Kiek neįprasta. Ką jau kiek. Labai. Ir lai D nesistebi, kad poezijos nemėgstu, kai mano krašte visi rašo kaip Donelaičiai, Maironiai, vienas kitas Širvys ir jūra Salomėjų. O kad bent koks Radauskas pasipainiotų. Kur tau. O štai šią popietę klausėmės savotiškos įvairovės. Vedantysis poetas, mano bendravardis, gana charizmatiškas, kiek sąmojingas, bet ne tiek, kiek norėtųsi. Jaunasis poetas šmaikštesnis, vis skundėsi, kad jam apie krūtis neleidžia skaityti, ir dar užstūmė, kad pas mus samagono nėra. Na, bent alkūnės jo gražios. Ir mergina patiko su raidėm akiuotom.
D neklausė, ar dabar man poezija patinka. Ir gerai, nes nežinočiau, ką atsakyti.
2020-07-23 09:16
Vru
Vru

Išnarų tęsinys

Paaiškėjo, kad giminaičiai atvežė baisulinį maišą vaikiškų drabužių. Net apsidairiau, ar kur nelaksto kokia užmiršta mano atžala. Nu ne. Error 404. Nerasta tokios. Tad mama bandė įsiūlyti tą maišą kaimynams, kurie kaip ir turi kažką panašaus, kam tos išnaros tiktų, bet niekas nenorėjo imt. Sakau:
- Mama, ramiaks, tuoj atsikratysim tuo maišu.
Ir išnešu tą maišą ant laiptų. Efekto dėlei norėtųsi pasakyt, kad po 5 minučių to maišo nebeliko, bet juk tai tikra istorija, o gyvenimas ne visada paklūsta prozos dėsniams, tad pasakysiu tiesą, krepšio neliko po gero pusvalandžio. Dar po kelių valandų paaiškėjo, jog skudurinį našlaitį priglaudė kaimynas iš buto priešais. Profesionalus alkoholikas ir vagis. Kai jis laiptinėje susitiko mamą, bandė jai tą maišą parduoti, ale labai gerų skudurų ten yra, dukterėčia iš Kauno atvežė (ir smarkiai nemelavo, tik kad dukterėčia mamos, ne kaimyno) ir paimtų už jį tik ant alaus. Mama gūžtelėjo pečiais ir pasakė, kad ant alaus neturi.


1 2 3
[iš viso: 26]
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą