Rašyk
Eilės (72011)
Fantastika (2154)
Esė (1686)
Proza (10304)
Vaikams (2494)
Slam (47)
English (1087)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 11 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter





2019-05-15 05:41
Dusty86

***

kas geriau būti ir nieko
ar iš viso nebūti?
2018-12-26 07:32
Dusty86

***

Kartą nusimečiau damoklą nuo savo pečių su juo kartu savo tėvą ir tėvo tėvą. Pakalbėjęs su savo pusbroliu supratau, jog niekada to nesigailėsiu. niekada... iš tikrųjų... per tėvo tėvą, kuris yra jau miręs iš jo tėvo paveldėjom su seserimi, tai kas mums jau ir taip teisėtai priklauso. jaučiuosi, kaip kačiukas senelio nešamas paskandinti į raistą, nes ir vėl eilinį kartą buvome praspirti. po tėvo mirties paveldėjome namą kurį pirko mano seneliai po senelio mirties paveldėjome tą patį namą kurį pirko mano seneliai. viena tėvo sesuo rūpinosi iki mirties ir ji yra geroji visada tokia buvo, kita buvo ta kuriai nusispjauti tiek į senelius tiek į seserį ir dar seneliui nemirus jau pardavinėjo kaimą, o kaimas didelis. prisiminimuose jis man it gyvas, nors senai miręs pažadėjau ten nei kojos nekelti po to, kai tėvas nusivežė ten prakeiktą skatiną, kuri jį nužudė relanijumu ir degtine. tai buvo prakeiktoji. ne ne... mano mama šventoji. aš tesėjau savo žodį kaime paskutinį kartą lankiausi per jo laidotuves, nors visa vaikystė prabėgo ten. tarp melo ir kasdieninio apsimetinėjimo. kad sužinotų, jog kažkas meluoja tas kažkas turėjo mirti. net po jo mirties visi ten absurdiškai sau melavo. per tėvo laidotuves senelė manęs neatpažino puikus pasiteisinimas - Alzhaimeris. tada tėvas tylėjo na gal dėl to jog gulėjo dėžėje kurioje buvo apraudotas. tikriausiai daug griekų prisidarė per gyvenimą juk iš niekur nieko karstas neužsidega. ar ne? buvo baisiai šalta žiema, tokia šalta jog reikėjo samdyti ne kapo kasėjus bet kirtikus. pavasaris buvo toks pabliuškęs, jog tėvo kaulai išplaukė it romantiški įsimylėjėliai pasiplaukioti medine dėže. sarkazmas sakysite iš manęs, tiesiog trykšte trykšta, bet kas daugiau lieka tam kuris buvo psichologiškai išprievartautas savo giminės. telieka tik sarkastiškai postringauti. laikytis savo principų. ir toliau gyventi. pagalvojau lai paspringsta savo turtais todėl ir pasikeičiau, gaila negalima iškastruoti savyje tūnančių genų. tačiau atkeršijant paskutinį kartą galima neleisti to daugiau niekam prisiminti. tad pasikeisdamas žodelytį savo varde ir pats nelauktai pasikeičiau. niekada sakau niekada...!


obuolys nuo medžio neriedėjo taip toli...
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą