Šagalo dukra Ida
Pasaulis pagal spalvą
Ne pagal Garpą
Ir Vienišas miestas
su ribinėm asmenybėm depresijoj
paskendęs

svajonėse
ir kaip kaimynas už sienos
artimas žmogus iš gretimo žemyno

tik vakar pakėlus jūrų kiaulytę pamačiau, kad čia ji
o parduota ji kaip jis
šiuolaikinė ir keičia lytį po metų
tad toks nepastabumas
o buvo Baltakis
visai kaip rašytojas

kas nutiks, kai sugrius,
kas iš pradžių atrodė kaip gyvatvorė prismeigti kiekvieną priėjusį
ir pirmą tave

kai girdi juoką tų,
kurie mezgė pinkles
pasirodo
vyniodami siuvinius
su eikliaisiais žirgais
ir bažnyčių, Onos ir Jonų, išsiuvinėtų
tik ne Dievo
be Dievo 

prisimenu, kad rašiau,
po trejetos metų bus visa kitaip
plaukiau panirus po vandeniu,
sklido garsai

ir name
prie kurio prisilietus tąkart pajutau
prieš dešimtį metų -
negyvensiu
ir ne gy ve nu

bet tik ten


{visa ekspromtu}

Och, ta Marlena intrigantė. Pasak Remarko, ji nemokėjo mylėti, tik gailėti.
Nebūčiau pagalvojusi, kad E. M. R. galėjo taip paslysti. Į savo laidotuves dar prieš Marlena D. nurodė savo vyrams nešti raudonus gvazdikus, jei turėję intymių ryšių, o baltus - kas ne. Remarkas turėjo nešti baltus. Tik dok.filme tas nepasakyta. Palikta laisvė žiūrovui.

tas šemdevyni su hermof...

Manau, be reikalo paskaičiau.

ar tai kava amerikano, ar latte

P.S. Iš klausymų humoristiškai

pamesti, atitrūkti, panirti į ten,
kur nėra priklausomybės
nuo ryšio, kurs atitrunka,
nuo menamo vaizdo, kurs barstos
į mintis, kurios nevaldomos auga
kaip fantastinio filmo monstrai -
ėdantys, kol neišsklaidai

tikros tik keliaujant ir regint gamtos vaizdus ir nematytas vietas

Nominuota 2019 m. Švedijos leidėjų asociacijos Augusto premijai negrožinės literatūros kategorijoje.

Alfredo Nobelio, garsiausios pasaulyje premijos įkūrėjo, biografija

„Kas turi laiko skaityti biografijas? Kas gali būti toks naivus ar mielas, kad tuo domėtųsi? Klausiu savęs visiškai rimtai.“

Tai Alfredo Nobelio žodžiai, kuriuos aptinku jo archyve pilką ir niūrų 2017-ųjų trečiadienį. Perskaičiusi tūkstančius laiškų ir atkapsčiusi begalę dokumentų, sulaukiu tokio negailestingo pagrindinio herojaus kirčio. Šią mintį jis išsakė 1887-ųjų gegužę.

Jaučiu kylantį susierzinimą. „Mielas Alfredai Nobeli, - noriu ištarti. – Parodyk bent šiek tiek pagarbos. Knyga, kurią rašau, yra ne tik apie tave, dramatišką tavo gyvenimą ir plačią tavo giminę. Joje nė kiek ne mažiau rašoma ir apie laikmetį, kuriame gyvenai, ir viską, kuo žavėjaisi. Turiu galvoje telegrafą, elektros apšvietimą ir bakterijų atradimą, atomus ir magnetizmą, karus ir svajones apie taiką. Kalbu apie tave, sužadinusį mokslą, kurio keliamas iššūkis bažnyčiai tau taip patiko. Savaime suprantama, taip pat ir apie visas knygas, kurias rijai ir svajojai parašyti pats.

Argi be to būtų įmanoma suprasti tave ir tavo didžiąją premiją?

Mielas Alfredai Nobeli, suteik man galimybę!“

INGRID CARLBERG

Alfredas Nobelis. Jo pasaulis ir premija – kvapą gniaužianti istorija apie Alfredo Nobelio kelią nuo nepritekliaus paženklintos vaikystės Stokholme iki aršios dramos, kurią sukėlė turtingojo dinamito magnato testamentas.

Tai įtraukiantis pasakojimas apie XIX amžiaus Europą – sudėtingas politines situacijas, literatūros lobynus ir mokslo genijus.

Tai pasakojimas apie troškimą įveikti ribas.

Nepaprastai įdomus, subtilus ir tiesą atskleidžiantis kūrinys.

SIMONAS SEBAGAS MONTEFIORE‘AS, BRITŲ ISTORIKAS, BESTSELERIŲ AUTORIUS