ak skaudu
širdutę gelia
noriu kario
bet ne karo

ak taika
jai sakau
verkiančią
pamatau

tokios gaidos
kokios dainos
aš skraidau
tuo skaudu

noriu dainuot
galiu tik skrajot
mano daina
yra alkana

juodos akys
baltos akys

kas ką matė
kas ką sakė

man danty
yra blakė

matom vienas
kitą net apakę

tyliai slinkau gatve
raudoni batai nešė mane
noriu jūrų akių
tik širdingumu tikiu

noriu gerų laikų
noriu tik būti kartu
ėjau gatve tylia
ar myli dar mane

???

noriu batų raudonų
noriu kad gatve eitų
jis su manim
mano mintys greitos

Istorija vasaros tokia paprasta,
tu ėjai šalia (atsimenu tave) ,
smėlis, jūra, basos kojos ir mintis,
kad tu man skirta (tik man).

Atsimenu tą žvilgsnį privertom akim
ir baltą šypseną (kas gali būt geriau)
sekundė ir jau svaigom abu,
mus degino tamsa.

Pried.
Mano meilė nuodėmių mieste (Tavo, mano, mūsų meilė mieste),
trunka ne ilgiau nei vasara (Bet juk sakei, kad vasara amžina),
ji graži karšta saldi, deginananti ir skaudi,
mano meilė nuodėmių mieste (Tavo, mano, mūsų meilė mieste)

Kuždėjai į ausį, kad dievini,
tai labiau nei vasara (jaučiu kad tai tiesa).
Laiko neskaičiavom nes nebuvo kada, norėjom dar ir dar..
Naktim virto dienos,o dienos naktim,
maitinomės aistra (neklausėm kaip ir ką..),
nebuvo taisyklių, nebuvo ženklų.
Mūsų nuodėmių mieste...

Pried.
Mano meilė nuodėmių mieste (Tavo, mano, mūsų meilė mieste),
trunka ne ilgiau nei vasara (Bet juk sakei, kad vasara amžina),
ji graži karšta saldi, deginananti ir skaudi,
mano meilė nuodėmių mieste (Tavo, mano, mūsų meilė mieste).

buvo trys kokonai
išsirito klonai
nori jie aguonų
tie bičiulių klonai

ak kaip tai aprėpti
noriu aš surikti
ak skausmu tyliu
būti klonu negaliu

einu bet negyvenu
noriu tik būt tarp draugų
noriu nebūt laikina
noriu nebūt dar mama

man baugu
dėl vaikų
aš sningu
pagranduku

ak einu, negyvenu...
noriu būt visur laiku.
noriu būti dar vaiku
kad mažiau būtų klaiku

Jau tiek dienų
Aš gyvenu laukimu
Vilties narve
Tuščiai aukoju save

Tam, kuris toli
Tam, kuris lyg pasimetęs karys
Ieško laimės, nors ji greta
Ne laikas ir ne vieta

  Aš vėl alpstu dėl šio vaikino
  Jo akys taip svaigina
  Bet neturiu pasirinkimo
  Alpstu dėl šio vaikino


Pamiršt, tylėt
Ar ant peties išsiliet
Tikėt ar ne
Dvejonės žudo mane

Nežinau išties, nežinau
Ir vėl to klausiu širdies
Ji kartoja lyg užburta
Tu šito jausmo verta

  Aš vėl alpstu dėl šio vaikino
  Jo akys taip svaigina
  Bet neturiu pasirinkimo
  Alpstu dėl šio vaikino


Tu žinai
Kai mes esam kartu
Mane tiesiog išneša
Tiek daug turėjom pasakyti
Bet žodžių nėra
Jų ir nereikia
Aš bejėgė, beginklė
Ir man tai patinka

  Jis nuginkluoja, apsvaigina
  Alpstu dėl šio vaikino
  Bet neturiu pasirinkimo
  Alpstu dėl šio vaikino

  Aš vėl alpstu dėl šio vaikino
  Jo akys taip svaigina
  Bet neturiu pasirinkimo
  Alpstu dėl šio vaikino


http://dainutekstai.lt/r122116/studentes-alpstu.html

naktinėj nemigoj rūsčioj
juodoj nebaltintoj tamsoj
jaučiu tavas akis jaučiu
maldauju nenukrisk meldžiu

ak o toje tykioje tamsoj
man gi jau jaučiasi ruduo
ak tokiu giliu taku
pabūki man vaiduokliuku

ak jis tylus
ir naiviai plazda
turi pilvus
ir minšktas sparnas

drugeliukas
maža gyvybė
vasarą
jis grožybė

noriu aš skristi
noriu pakilt
nenoriu kristi
nenoriu apvilt

nežaidžiu
klajoju
ak
vasario 14

noriu rytojaus
jau nebenuguliu
išėjau pasivaikščiot
tave sapnuoju

rytojus
laibas
o aš
išklaikusi

žiū
neprisižaisk