kai uz lango nustoja kristi snaiges - sako greitai buna pavasaris. ir dar sako, kad kai pucia didelis vejas - toks dideli kad drasko medziu lapus - ir kai lyja daug, ateina ruduo.
keista. atrodo juk baige snigti ir pradejo pusti. panasu kad zeme pradejo suktis ne i ta puse...

aciu uz sveikinimus. labai smagu.

dar truputėlis ir truks. kažkada įtemptos stygos nutrūksta. ir nebepadeda jau niekas.
kažkaip labai jau arti toks jausmas...
kai susikrausiu lagamina ir pabėgsiu...
dar 5 minutės - ir aš nebeišlaikysiu

kai uz lango ledines geles i namus prashosi, mano viduje gyvena knyga - "shokoladas". taip ir pakvimpa namai karshtu sokoladu... taip ir nuskrieja shirdis i mylima shali...

aukso spalvom
dangus sidabrinis
apsviestas
mano vidus
palaimingas jausmas...

ir taip kasnakt
mojuot sparnais
vedint skvernus
visas pulkas
baltu balandziu -
angelu

so what's the point of wasting all my words if it's just the same or even worse then reading poems to a horse?

i shiukshliu deze sumesti mintis.
nekrapshtant ausies.
nelodant shunu.
stebuklus daryti ne taip jau sunku.
prabudus kasryt prajuokinti Dieva

a chaque pas que l'on fera, a chaque geste qu'on offrira, ce sera le debut d'un autre demain...
dans chaque mot que l'on dira, dans ce futur qu'on construira, ce l'amour que dessineront nos mains...

vieni nervai. ir taip kaskart. baisu? bet viskas savo noru. ironishka? iki skausmo. tikreusiai daugeu juokinga.