Man 13. Gyvenu pas seserį, nes tėtis beviltiškas, o mama.. ji mirė prieš porą metų... seseriai 23 ji turi vyra, 2 metų dukrelę , ir metukų sūnų. Gyvename ankštokame kaipo kotedže, o šalia mūsų dar gyvena ir sesers uošviai..
žinau, kad mano sesuo yra auksas, už tai, kad mane priėmė kartu gyventi ir aš už tai jai esu neišpasakytai dėkinga, bet...
1) aš dažnai prižiūriu jos vaikus. Ankščiau, kol ji neturėjo sūnelio, jos dukrytę pažiūrėti man būdavo vieni juokai, su malonumu ją visur išleisdavau, net namus sutvarkydavau kol jos nebūdavo.  o dabar niekas manęs net neklausia ar aš galėčiau pažiūrėti vaikus, nepaklausia, ar aš neturiu kitų planų... Ir dažniausiai man už tai net nepasako nė menkiausio ačiū... Grįžusi net kartais mesteli frazę, kodėl neapsitvarkiau.
2) pas mus totali lygybė. Taip, lygybė paaugliams gal ir visai erai, bet ne visad! jeigu ją išleidžiam į klubą , tai aš irgi galiu išvažiuoti tik jeigu aš ją vėliau kur nors išleisiu ar pnš. Pvz: jeigu ji klube išgėrė porą kokteiliukų, ir ji ryte prastai jaučiasi, mes su jos vyru ją apšokinėjam. o jeigu vat aš grįžtu po treniruotės pavargus - man vistiek reikia ir indus suplaut, ir t.t žodžiu, aš galiu išvažiuoti tiek kartų kiek ir ji, nors aš esu paauglė, norisi juk daugiau laiko praleisti ir su draugėmis, o ji - mama kuri nelabai turėtų vaikščioti į klubus taip dažnai ar tiesiog išvažiuoti visur taip dažnai.
3) neturiu nė lašelio privatumo. neturiu savo kambario, na bet ties čia sesers negalima kaltinti. negaliu draugėms parašyti ko noriu, nes sesuo bet kada gali patikrinti Facebooką... Mano dukterėčia nuolat krausto mano daiktus.. Suprantu, ji irgi nori mano daiktų, ir man nelabai gaila, bet būna, kad ji paims kokį sąsiuvinį užrašų ir pripaišys.... o sesuo : ups nepamačiau, nieko gi čia....  Vat jeigu aš nebūčiau dukterėčios sužiūrėjus ir ji būtų pripaišius į sesers kokius irgi užrašus, būtų skandalas, kad aš visai neprižiūriu jos dukters, kokia aš žioplė ir neatsakinga ir t.t
taip, aš pati galbūt pripratinau sesę, kad aš visad galiu padaryti ko ji prašo, juk sakoma prie gėrio greit priprantama... norėjau padėti, nes jos vyras nerodo jai jokio dėmesio, norėjau padėti, nes jai sunku su dviem vaikais visą dieną, norėjau padėti, nes norėjau jai atsidėkoti... Taip, ji man nuperka ir madingų drabužių, ir pasirūpina, tačiau ji su manimi nepasikalba, nepaklausia kaip man sekasi ar pnš... Galbūt čia tik aš sutirštinu spalvas?! Tikiu, kad ji irgi galėtų apie mane panašiai papasakoti....
ištikrųjų nebežinau ką daryti... man jau sunku , o ji to nesupranta. Kai bandau prabilti ji atsako man kokia aš bloga, kaip aš nesitvarkau, nors aš stengiuosi būti jai gera iš paskutiniųjų... Nebežinau ar čia viskas blogai ar čia tik aš sutirštinu spalvas...