Tada, kai žmogus numiršta,
Pasikeičia visi jo portretai.
Jau kitaip žvelgia akys, ir lūpos
Šypsos šypsena kitokia.
Iš vieno poeto laidotuvių
Sugrįžusi tai pastebėjau.
Paskui dar ne sykį tikrinau,
Ir manęs nuojauta neapgavo.

Ana Achmatova (vertė J.Jakštas)

pė-dė-er, pė-dė-er

* * *

Aš nežinau, kaip peršokti
nuo šiandienos kranto
į rytdienos krantą.

Upė tuo tarpu neša
tikrovę šio vakaro
į nevilties vandenynus.

Žvelgiu į rytus, į vakarus,
žvelgiu į pietus ir į šiaurę...
visa paauksuota tiesa,
kuri lyg tobulas skliautas
buvo apgaubusi sielą,
suskyla lyg melas ir krenta.

...Ir aš nežinau, kaip peršokti
nuo šiandienos kranto
į rytdienos krantą.

Juan Ramón Jiménez

(iš ispanų k. vertė V. Karalius)

Didžiuliai garsenybių atvaizdai ant žurnalų viršelių suteikia stabilumo ir ramybės jausmą šiaip jau chaotiškam pasauliui. Laikraščių antraštės praneša apie grėsmingas permainas - karas Bosnijoje, badas Somalyje, moralinė krizė Vašingtone, - bet iš glotnių žurnalų viršelių žvelgiantys veidai atrodo tam abejingi ir nesudrumsčiami, taip jie atrodo jau dvidešimt metų, niekada nekeičiantys savo tikslų kaip nejudančios žvaigždės, romūs it bronzinis Buda Kamakuros kiemelyje. Štai jie visi - Liza ir Elvis, Madonna ir Kennedy šeima - toli nuo žinių šurmulio, įvykių sumaištį maloninantys begalinės palaimos šypsniais. Tarsi dievukai ar būrelis išsidažiusių stabų iš pakelės šventyklos jie malšina abejonės skausmą ir atitolina mirties baimę.

iš čia

the Master

"Italija - tai sapnas, kuris vis grįžta pas tave, kol gyveni," - sakydavo Anna Achmatova. Tačiau reikia pabrėžti, kad sapnai lanko žmogų nereguliariai, o jų aiškinimas įvaro žiovulį. Be to, jeigu sapną priskirtume kokiam nors žanrui, pagrindinė jo stilistinė priemonė, be abejonės, būtų nenuoseklumas.

J.Brodskis

Metų laikai - tai egzistuojančių žemynų metaforos, ir žiema visuomet truputėlį antarktiška, netgi čia.

J.Brodskis apie Veneciją

"Jeigu menas ko nors ir moko (o menininką - pirmiausia), tai būtent žmogaus egzistavimo privatumo. Būdamas senesnė - ir labiau tiesioginė - privataus verslo forma, jis sąmoningai ar nesąmoningai skatina žmogaus individualumo, unikalumo, atskirumo pojūtį, - iš visuomeninio gyvulio paversdamas jį asmenybe. Daug kuo galima pasidalinti: duona, guoliu, įsitikinimais, mylimąja - bet ne, tarkime, Rainerio Marijos Rilkės eilėraščiu."

Josif Brodskij iš "Paskaitos gavus Nobelio premiją". angliškai yra čia

Išgelbėtasis

Kasdien
mąstau apie mirtį.
Apie ligas, badą,
prievartą, terorizmą, karą,
pasaulio pabaigą.

Tai padeda
negalvot apie reikalus.


Roger McGough