tas bendrumas, kuris suartina
Taip traukia tos mintys
gilyn,
ir verčia svajoti
iki nupezimo.
noriu Tau čiulpti
ir čiulpti,
ir atsiduoti.
Leisk Tave lėtai ir švelniai surakinti
Rudens vėjo išgairintomis mintimis,
Leisk šalnos pabučiuotą rožę nuskinti
Vien tam, kad kai ateis penktadienis,
Šokant ratu abu galėtume nusiraminti.
Pirmadienį vėl prasidės žaidimai
Su klientais,
Ekrane suksis vėl tie patys filmai...