netyčia pavirtau nematomu

jei atsitrenksit petimi

mažuoju kojos piršteliu

kaktomuša


tai aš

gražiai štai kaip

nesu

karštis tvinksi
išsilydęs laikrodis
smalos tirštumo
slenka siena žemyn

- nebijokite
aš sutvarkysiu tai

į kambarį iš niekur
įgužėjęs tarė
nuožmių akių
plonų ūselių vyras

prieš akis
per akimirką
išdžiūsta upė

akmenų pakaušiai blizgūs
ir žuvų lietaus šokis
bejėgiškas

paglosčius akmenį
šis sudejuoja tyliai
ir pasirangęs vėl nurimsta

gyvesnis
už mane
daug kartų

tamsa už lango
tamsa prieš langą

ir aš
tarpely
tam

per tiltą einant su
riaumoja šis
per visą miestą
ištraukęs leteną iš kranto
it bulius kasa upės akmenis

o aš -
ant tilto nugaros
tik pagaugėlis

pameni tą nelemtą spalį?

už nugarų
einant prietemoj
vis arčiau
vis arčiau

kol atrodo
kad kažkas tarp mudviejų
šlepsi

daržinėj ant balkio
seniai jau dalgis nebekybo

vis dar
aplenkiu geru lanku

vandenynas
leidžias iš dangaus
ir tuoj tuoj
į liepos atsirems
viršūnę -
tupintį dagilį

už nugaros
varteliai girgšteli
ir pagalvoju

kurioj gi pusėj
aš iš tikro
kapinių