Rašyk
Eilės (71898)
Fantastika (2158)
Esė (1687)
Proza (10307)
Vaikams (2454)
Slam (47)
English (1088)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 17 (3)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter





2016-12-01 21:23
mindaugs

baimė nr. 91

naktis yra augalas
traška šaknys
juodi lapai
šiurena
nuo jų varva
vanduo pelenų
ant mano kaktos
teka skruostu
įsigeria

naktis yra žvėris
įsikabinęs iltimis
į stuburą
ir atsargiai gremžiantis
odą šiurpstančią

naktis yra būtybė
virš viso ko
pakibusi
ir gaubianti
virpanti plaukuose
įkvėpiama
ir iškvėpiama dar tamsesnė
prieš mane ir už manęs

mano širdyje juodas lašas
skyla į du

aš esu augalas
traška šaknys
2016-11-23 21:33
mindaugs

.

vanduo
dangaus pilkumo teka
per upės šniokštimą
negirdžiu savęs
negirdžiu lėktuvo
ūžesio
negirdžiu medžių
vėjyje
pačios upės
nebegirdžiu

tylos kamštukai
ne girdėjimui matyt
o klausymui
2016-11-15 00:38
mindaugs

baimė nr. 90

einant mišku
ryškėja veidai
medžių žievėse
murmesys už nugaros

mano pėdsakai seniai
susigėrę į samanas
veidas apsitraukia žieve

ir pamirštu savo vardą
2016-11-06 17:54
mindaugs

baimė nr. 89

traška apšalusios šakos
vėjy trūkteldamos
prieš miegą

tamsa neateina
tyliai
tamsa neateina
iš miško
tamsa neateina
iš manęs

ji tiesiog jau yra
2016-10-12 22:04
mindaugs

baimė nr. 88

miškais neateina
ruduo
2016-09-17 18:10
mindaugs

baimė nr. 87

jauti kad svarainiai pražydo
apsigaubiant rytui ūkais.
praeina taku kaimo žydė
keiksnoja tave kad rūkai

bet šypsais stebėdama dangų
lyg lauktum kažko nuostabaus.
tačiau iš vos drebančių rankų -
matau tavo baimę paklaust:

kur baigėsi viskas. ir kaip.
kada tas mėnuo prasidėjo.
kai numiriau taip negražiai -
per patį svarainių žydėjimą.
2016-09-16 00:15
mindaugs

baimė nr. 86

"prašau neužmik po alyvom
neužmik po akacijom
ar po ąžuolu

apskritai nemiegok
po jokiais medžiais
nes negražu
gražiai numirt
anksčiau manęs"
2016-09-12 00:18
mindaugs

baimė nr. 8

balta šamo akis danguje
lėtai atsimerkia
į pilnatį
2016-08-22 15:31
mindaugs

baimė nr. 84

ūkas paupy
išnyra banginių kupros
virš nušienautos pievos
ir grimzta į tamsą
po mano kojomis
2016-05-04 14:21
mindaugs

apie šuniuką kuris sako oii

Niekas nebuvo matęs Krapų kaime tokio mažo šuns. Bet Nykštukas tuo didžiavosi. Eidavo centrine kaimo gatvele, užsidėjęs savo mažąjį šuniuką ant peties, arba iškėlęs ant nykščio. Labai didžiavosi. Nors gal vertėtų sakyti -  mažiavosi. Ir buvo laimingas. O šuniukas linksmai vis oiteldeavo - oii.
  Tik laikui bėgant Nykštukui darėsi vis neramiau, vis ilgesni tapo pasisėdėjimai ant kelmo prie kryžkelės, vis žvilgsnis mąslesnis. Neramu. O kas jei kada šuniuką kas primins, ar netyčia su malkomis į laužą įmes. O kas jei jis pats kada. Neramu. Ėmė saugoti Nykštukas savo šunį, bijoti dėl jo. Baimė praaugo ir tą mažą šunytį, praaugo net patį nykštuką. Ką jau čia, už patį seniausia kaimo krapą ji tapo didesnė.
  Nyktšukas nebeišėjo iš namų, nebegėrė savo mėgiamiausios mėtų lapo arbatos. Apleido kelmą, ir žvilgsnį mąslų. Sėdėdavo vidury savo apleisto kambariuko, ant nykščio prieš save laikydamas šuniuką savo. Ir saugojo nuo visų ne tnuo savęs. Ir buvo nelaimingas.
  Sakoma, kad Nykštuko niekas daugiau ir nebematė nei laimingo nei ne. Sakoma, kad iš tiesų, niekas ir to šuniuko, kuris sako oii, nebuvo matęs. Tik girdėdavo iš Nykštuko apleisto kambariuko atsklindantį oii. Su labai liūdna paskutine i.


1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12
[iš viso: 114]
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą