į pilnatį liejasi
šunų stūgavimai
keldami
plevesuojančias sielas
ilgas rugpjūčio vakaras
įsikniaubęs į rūką
ir seno autobuso
tolimas baubimas
per visą dangų
išveža vaikystę
susitraukė mudviejų pokalbiai
susideda nebe iš sakinių
ar žodžių
vien iš kvėpavimo
žvėrelių
tyla tarp apsnigtų medžių
ir sąstingis
bet užsimerki
ir pakimbi ore
girdėti tarp šakų:
kvėpuoja tūkstančiai
mažų burnyčių
gatvė
suraikyta
šviesos ir tamsos
riekėmis
einant tamsiąja
ant veido leidžiasi
tamsos lašeliai
mėlyno aksomo -
vienatvės spalvos
neramiai jauku
einant šviesiąja
lašai pakyla nuo rūbų
ir vinguriuodami
uodegėlėm
slepiasi šešėlyje
šviesa nuplauna
matymą kas aplink
nuplauna nerimą
perėjęs gatvę
jaučiuos išblukęs
perplautas tamsoj ir šviesoj
bespalvis
galima sakyti permatomas
išgaravęs tarpelyje
tarp kudirkos
ir aludarių gatvės*
* šių gatvių vilniuje lenteles ant to pačio pastato skiria tik lietvamzdis
naktis yra augalas
traška šaknys
juodi lapai
šiurena
nuo jų varva
vanduo pelenų
ant mano kaktos
teka skruostu
įsigeria
naktis yra žvėris
įsikabinęs iltimis
į stuburą
ir atsargiai gremžiantis
odą šiurpstančią
naktis yra būtybė
virš viso ko
pakibusi
ir gaubianti
virpanti plaukuose
įkvėpiama
ir iškvėpiama dar tamsesnė
prieš mane ir už manęs
mano širdyje juodas lašas
skyla į du
aš esu augalas
traška šaknys
vanduo
dangaus pilkumo teka
per upės šniokštimą
negirdžiu savęs
negirdžiu lėktuvo
ūžesio
negirdžiu medžių
vėjyje
pačios upės
nebegirdžiu
tylos kamštukai
ne girdėjimui matyt
o klausymui
einant mišku
ryškėja veidai
medžių žievėse
murmesys už nugaros
mano pėdsakai seniai
susigėrę į samanas
veidas apsitraukia žieve
ir pamirštu savo vardą
traška apšalusios šakos
vėjy trūkteldamos
prieš miegą
tamsa neateina
tyliai
tamsa neateina
iš miško
tamsa neateina
iš manęs
ji tiesiog jau yra
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12[iš viso:
119]