mudum prie jūros
kopą perkopus -

jokio vėjo
smilgos nejudėdamos tik
lūkuriuoja

nepasirodančių bangų

nuo tvoros juoda katė
į dangų strykteli -
gili naktis
ir nė vienos žvaigždės
tik pieno bala
didžiulė

pamirštu vis rašyk'o slaptažodį

prakeikti tarpai
tarp eilučių

pabundu ir
pabundu
pabundu
ir vėl
pabundu
pabundu

nespėju nei a
nei bė
nei užsimerkti
įkvėpti
pavalgyti
nusilengvinti
nusisunkinti
paklausti

buda ar tai tu
buda

pabundu ir

Radau krūvą seniai žuvusių tekstų. Netgi pirmas baimes radau. Daug pažįstamo ir daug nebeatpažįstamo mindaugo. Džiugoka visgi.

tik cvykt
protonas iš už saulės sistemos
kiaurai per kaušą

išnešioja

paūkavus miško juosta
tamsiai mėlyna
rodos

artyn
artyn

katastrofiškos
bangos greičiu

išeini į balkoną ir įsijungia nesvarumo būklė

peraugę nykštukai