Kas gali būt gražiau už brėkštančio ryto šviesoj besinuoginančius bažnyčios bokštus? Ir tą neiškalbingą vienumą dienojantis, kai supranti, kad viso labo tavo sprendimai tėra savarankiškas kontrolinis darbas.

Vaizdas prieš mano akis susiliejo į nepertraukiamą triukšmo pūgą ir aš jaučiu, kaip švelniai lengva beprotybė apleidžia mane, atlaisvindama vietą visai naujai klinikinei būsenai.

Apie lėktuvus

Aš net nežinau iš kur galiu apie tai nežinoti
gal tai buvo pirmadienis, o galbūt išvis niekada nebuvo pirmadienių,
tik arbatos puodeliuose mirkstančios popietės
buvo, iškalbėjom nerimuotais taktais save ir išrišom gyveniman

Tada tu sakai žemės saujoje telpa tiktai žemės sauja
tada apsiniaukia dangus ima lyti o lietus tarsi kraujas

šiltas ir tirštas tada viskas tampa labai nesvarbu tada viskas
nustoja tapti bet kuo ir lieka tik tai ko niekad nebuvo -
dangus, netikras kaip iš degtukų vaiko statomas miškas,
ir sparnas popierinio lėktuvo


-- blechtrommel

Brangus dienorašti,

neturiu popierėlių, todėl aš labai pikta. Eisiu į parduotuvę, bet ji taip toli, kad bijau, kad ši nuostabi pavasarinė saulė išdegins mano tinklainę, o gal net abi ir tada jau turėsiu būti labai išminginga, nes kitaip būtų nepadoru.

bučiuokitės visi, kol lūpos nušaš

Būna grįžti į rašyką po kurio laiko ir visada viskas naujaip. Pirmas įspūdis buvo, kad dar gyvas, kažkas kažką komentuoja, patys rašo. Pagalvojau, kad gal visiems taip, gal visi kažkaip vėl imsim, rašysim iš naujo. Bet pasidairiau atidžiau, tai čia pasirodo kažkokie gang'ai susiformavo, baisu ką ir pakomentuot, kad neduok die nepriskirtų kokiam klanui. Kita vertus, man gal ir nėra ko bijot, aš gi tik piemenė čia kažkokia užklydus. Geriau užklystų tie, kas jau šešis metus nesirodė ir dešimt ir dar tik tai pusmetį bet jau metai kaip nieko nerašo.
Gerai nors, kad dar yra tų, kurie nesirodo, bet bent jau neišsitrynė. Taip trupiniais ir gyvenam, o ką?
///

apie tokią mergaitę

mergaitė pametė galvą
pametė sąžinę ir padorumą taipogi,
paskui dar suknelę nusimetė

eina sau takeliu -
iš paskos daikteliai vorele velkasi
galva paskutinė ridenas
verkia, gražiuoju grąžinama prašosi

o jai tai kas -
nuoga gi gražesnė, ir svorio atkrito
last action hero
2006-03-17 22:03
Šiukšlių Dėžė

Virš namų skraido kariniai sraigtasparniai. Jei baisesni net už karkvabalius.

Įsisiautėjau šiandien ir komentuoju kas po akim pasitaiko į kairę, į dešinę. Bet ką pastebėjau, tai, kad niekaip neištveria žmonės rašyt neįterpdami dievulio į savo kūrybą. Būtų gal ir nieko, bet kad ta kūryba nepaveža dievulio. Ta proga prisiminiau šitą puikų Ambališkiausiojo skinheadų tėvo Barono Samedi (kuris paveža)


Klaida


stefą ištiko gaišingosios
dienos

ji žiūri į puodelio dugną
ir nesupranta
tirščiai ten
ar jos portretas

o tuo tarpu

jaunas vyras
pramina lango išpjova

jo prakaitas žlegteli
ant palangės

įsiremia į vazonėlį

lyg baltas žirgas suprunkščia
stefos krūtinė
ir
iš akių
pasipila šlapi
šlapi karalaičiai

stefa atsistoja

ji negraži

ir dievas

tą mato


2010-04-15

mano bobutė pašnibždom
sakito poeziją kurios
niekas neturėtų skaiyti, o
ypač mano bobutė