paneik mane. manęs nebuvo. mūsų taip pat. taip lengviausia-įsikniaubti į save, savo žodžius apvilkti puošniais viešais epitetais,galvoti,kad mano siela yra išpuikus ir ji mėgaujasi juos girdėdama. o iš tiesų jie žeidžia,nes aš suprantu kad juos naudoji kaip ginklą nuo manęs. tarsi prieš mane reikėtų kovoti.. bet kovoji su savimi,ir čia nieko negaliu padaryti-tik būti,stebėti,užjausti. nenurungsiu tavo devyngalvių demonų už tave-nei tikrų,nei įsivaizduojamų. nuoširdžiai linkiu tau nurimti,nesiblaškyti,susirinkti save,ir būti palaimoje su savimi.
kaži kas būtų,jei miegočiau prie atidaryto lango. Ar labai sušalčiau paryčiais ir peršalčiau? Svarstau. Hmm..
noriu vėl nusirėžti plaukus.
ir tau tai praeis ir gal net pasirodys kad nieko nebuvo, tik eilinis paprastas mylėjimas,ir išnirs iš tamsos ar šviesos nauja mylimoji,ir bus kam vėl sakyti 'myliu'
1 ---
9 ---
18 ---
27 ---
36 ---
45 ---
54 55 56 57 58 ---
63 ---
72 ---
76[iš viso:
759]