skrumnas

ėjau ir dėliojau
mąsčiau patylomis
saugojo nuo vėjo
štai šitoks galvojimas

einu ir diktuoju
kažkiek abuoja
kada šiltas vėjas
kada gera sustoju

einu patylomis
mintyse diktuoju
o aš boružėlė
o tu būki voras

snigo ir tirpo
keičiasi viskas
o man po to
ašara sutvisko

sprendžiu ir
bandau susivokti
kiekvieną uždavinį
išskaičiuoti

snigo ir šalo
pasaka buvo be galo
taip noriu jaukumo
prie Kūčių stalo

su vėju ėjome
liepų alėja
karts nuo karto
kalbėjome
bet daugiausia tylėjome

liepos žiemą
kada daug sniego
žada tyrumą akims
ėjome naktimi
ir retsykiais žodį
tarstelėjome

atrodo pažįstu
o svetimas tu
noriu pasikalbėti
noriu būtum šalia
noriu būtum draugu

su vėju ėjome
liepų alėja
tarei mus sniegas
laisvės alėja
laisvės idėja

man tiek to jau gyvenimo
liko tik lyrika galvoje
mano minčiukių rusenime
daug Angelėlių skrajoja

tyloje viena aš rašau
noriu būti gera tiktai tau
tas mūsų Angeliukas
yra priežastis ko širdelė padūko

kada gims man lyrika šventa
kada bus drungna kava
ir jau būsime tryse
angeliuku nešini

apsnigusiu paupiu slenku
taip noriu išlikti vaiku
grožėtis ilgai pasauliu šiuo
sakė poetas bus išlaikytas ruduo

man poete kruvinos akys
man poete Sofija ateis
noriu turėti sesę
ir noriu būt su ilgais plaukais

tiek svarsčiau, galvojau, dėliojau
o poezija mano parasta
neatimki sese gyvybės
nežinau ar tu esi šventa

kas dirba, o kas gyvena

literatūrinį klasikos palikimą skaitau//
tamsiais žiemos vakarais...

literatūrinį klasikos palikimą skaitau//
tamsiais žiemos vakarais...

kaip gyventi?
brendu pusnimis
iki kelių...