lenkiuosi protėvių žemelei
lenkiuosi lig pat žemės
ir esu nelinksma
esu dabarty lanksti
lenkiuosi sniegui, lietui
ir nusilenkt galėčiau
ilgai man jau sausra
vandens kažkiek turėčiau
oij lijo bėgo lietūs
o i kad tave turėčiau
ir verkti kad neturėčiau
ir pailsėt galėčiau
mano draugės
aš jų sulaukčiau
bet kviečia kaukia
geležinis vilkas
taip jau tikėjau
padėti norėjau
ėjau rimau
klausiausi vėjo
o mano draugės
jos nebelaukia
iki visam
būkim suaugę
einu per lietų
prisėsti norėčiau
bet ar galėčiau
ašarų nelieti
taip noriu
tu patylėtum
taip noriu
galėčiau mylėti
angeliško grožio vaikiukas
tokia dabartis
kas supaisys jos mintis
kas suraišios tas kliūtis
ryški pilnatis
ėjau su draugėm
ir prapliupo lietus
oi kaip mes džiaugtumės
maloningas kad būtų Dangus
kurgi palįsti po stogu
nors vasara šilta
noris braidyti
Dievas žvelgia iš padilbų
gėlių vaikai, gėlėtos klešnės
norim laiko Dievui atrasti
ak Dieve plauk lietumi širdis
Tave Dieve, pasaulis gal išgirs
1 ---
392 393 394 395 396 ---
419 ---
838 ---
1257 ---
1676 ---
2095 ---
2514 ---
2933 ---
3352[iš viso:
33512]