palaukių vėjas
nešioja žodžius
malda klajoja smilgose

trupa ir byra

norėčiau rožinės
gražios gėlės
gal kad būtų čiobrelis
... ak nulėkė vėgėlė

mažas upeliukas
geltonos ramunės
noriu rožinio
didelio gražumo

graži gėlė
rožinė rožinė
ji netikra
susvajotas jos grožis

iki vestuvių praeis

kaip yra - taip yra -- -

šluoja bangos

ak dar Dangaus
ak dar medaus
o kas po vasaros
kas drugeliuką sugaus

danguje šypsena
jūroje vėsuma
noriu smėlio pilies
noriu būti pati sau mama

mano danguje
žvaigždėta naktis
kada pilnatis -
tada netektis

miglotai prisimenu

saulėkaitoje
niūruma

sudrėko
akių šiluma

norėčiau
lietaus

atsikandau
Dangaus

norėčiau žinoti
ką kalba tavo širdis
tiek tos tylos
lyg būtume žuvys

užčiauptose žiaunose
skęsta mintys
noriu bent
eilėraščiukais dabintis

tiek tos tylos
tyla nelygu ramybei
mes esam tik bombos
nešančios amžinybę