Rašyk
Eilės (78094)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 8 (3)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





2011-10-14 01:50
Meee

Rašau

rašau į blogą,
papasakosiu, kaip man bloga
depresija apima juoda,
ir kalta čia ne vien aplinka.
problemos kyla kas dieną
nervai drasko man sielą,
netikėjau, kad gali taip būti,
kodėl tu manęs nepaguodi, mažuti? ... :D
2011-10-05 11:09
Meee

Diena, kai įsimylėjau

Nebūtų gyvenimas toks įdomus, jei neneigtų susiformavusių nuomonių. Maniau, kad meilė iš pirmo žvilgsnio neegzistuoja - ir štai tau likimo pokštas, vakar supratau, kad visgi toks reiškinys yra.

Viskas, o kartu ir nieko, nutiko mažoje parduotuvėje. Aš, kaip man įprasta, laksčiau po parduotuvę apsikabinusi jogurto indelius ir mineralinio butelį. Kai galų gale nusprendžiu atsistoti į eilę – sustingau. Duris pradarė žavus jaunuolis ir iš kart atsistojo prie kasos.

Aš, savaime aišku, norėjau atsistoti šalia jo, tačiau velniai žino iš kur atsiradusios bobutės užlindo prieš mane. Ką gi, eilę papildžiau atsistodama į galą.

Va tada prasidėjo mano skenavimas. Taip, kaip ir kiekviena mergina aš nužiūriu žmones, tačiau šį kartą mano nužiūrinėjimas buvo virš ribos! Visi galėjo pastebėti, kaip ėmiau verti tą vaikiną akimis. "Koks jis buvo ir kas mane sužavėjo?" - paklausite; ir aš jums pateiksiu konkretų atsakymą, kad suprastumėte, kodėl pasireiškė mano meilė.

Jis buvo nuostabus, su kažkokia gera aura. Nors daugumai merginų jis tikrai nebūtų kritęs į akį, nes jis nebuvo tas vadinamas "saldainiukas", priešingai – neformalas.

Visų pirma pastebėjau, kad jis labai aukštas, gal 1,90, nors galėjo būti ir pora centimetrų žemesnis. O kaip žinia, aukštaūgiai mane „veža“. Jo džinsai buvo gan aptempti ir išryškino gražią kojų formą, na ne tik kojų... ;D jis vilkėjo pilką megztinį ir juodą odinę striukę su įvairiais ženklais. Buvau įsitikinusi, kad jis atvažiavo su motociklu.

Jo, rudi plaukai buvo surišti nugaroje (paprastai man nepatinka ilgaplaukiai, tačiau jam taip tobulai tiko, kad kitokio ir neįsivaizduočiau). O veidas... bruožai tokie švelnūs, bet vyriškai dailūs. Maža to, žavi barzdelė jam suteikė subtilumo. Taigi, nesidrovėdama nužiūrėjau jį žemyn aukšyn keletą kartų.

Savaime aišku, tokia jo išvaizda iššaukė mintį, kad jis alkoholikas ar koks narkomanas, juk taip mąstome apie kitaip atrodančius žmones. Todėl jam laukiant eilėje buvau beveik įsitikinusi, kad jis pirks arba prezervatyvų arba alkoholio arba cigarečių. Bet ką jūs, NE, jis paprašė kramtomosios gumos pakuotės!

Dieve, kaip gražiai jis prašneko! Bijojau, kad jis gali būti grubus keikūnas, tačiau jo bendravimas su pardavėja man parodė, kad tai išsilavinęs mandagus jaunuolis.

Taigi, taip jau yra - pirma pamatome išvaizdą, iš jos susidarome įspūdį, o tik veiksmai ir elgesys patvirtina koks yra ryšys tarp to žmogaus ir to, kaip jis atrodo.

Nepaliaudamas manęs žavėti, jis greit nusipirko gumos. O aš stovėjau apšalusi, nes tuo metu manyje virė kažkas nepaprasta. Niekada nesu taip jautusis, niekada nesu taip susižavėjusi žmogumi vien nužiūrėjus. Ir nors supratau, kad jis ne toks, kokį gal man derėtų turėti, pajutau, kad būtent toks ir tik toks jis man atrodė nuostabiai.

Taigi. Jis pajuto, kad aš į jį spoksau. Ir ką jūs manot neatsisuko? Stengiausi nebežiūrėti į jį, užmaskuoti savo žvilgsnį, net nuleidau galvą ir vaidinau, kad kažkur žvalgausi, bet jutau, kaip jis nužvelgė mane. Ir, kokia aš durnė, kad neatsisukau! Kas čia per stereotipas vaidinti, kad nematai? Gal tarp mūsų būtų užsimezgęs pokalbis, ar bent jau tą minutę būtų palydėjusi šypsena. Į galvą ėmė lįsti minys, kad gal reiktų jį užkalbinti, pasakyti koks jis žavus. Nesuprantu, kodėl pokalbį norėjau pradėti komplimentu. Buvau apžavėta.

Bet ne, aš jį ignoravau. Kas nutiko po to? Išėjau apsipirkusi su savo jogurtais ir "Vytautu", tačiau jo nebemačiau...

Ir lieka viltis, kad jis gyvena kažkur netoli ir užsuks į tą pačią parduotuvėlę, kai ten būsiu aš.

Tai toks tas gyvenimas, mielieji. Įsimyli staiga, nusivili dar greičiau ir po to gyveni viltimi, kuri dings atsiradus kitai simpatijai. Vertiname pagal išvaizdą, tačiau poelgiai parodo tiesą. Elgiamės, kaip nenorime, drovimės, ir dėl to dažnai prarandame naują progą gyvenime. Tad būkite drąsūs ir gyvenimas pasikeis!
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą