norėčiau nebūti žiogu,
taip žiauriai gula,
žalias grimas...
o jau ruduo, lietus arimuose...
neskrisk drugeli,...
širdelę gelia...
kad mes sukorėme
tokį ilgą kelią...
tyloje kiūtau -
pačiam kamputyje...
aš žiogas Čirškius -
galiu nebūti?
tokios akys nekaltos...
tokios širdys žiūrinčios...
o aš grimas baltas,
mano šalis taškuotas...
tyloje aš skaičiuoju...
tavo randus ant rankos...
nekaltas dėl tigro...
nekaltas kad šalta...
pats kalčiausias ruduo,
dėl to kad taip šalta...
noriu bėgti namo,
akyse man tik balta...
net nežinojau
kas tai lietus,
kad man taip skaudu –
niekam nebuvo svarbu.
ėjome mergos...
ir buvo džiugus lietus...
mes lietaus mergaitės...
mums gėlių laukai – gražu...
tokioje tyloje...
atsirado barbenimas
į stiklą...
jau reikia nuoskaudas palikti.
ilgai tylėjau
ir paskui ašaras liejau...
o jie išėjo,
ir klausėsi vėjo...
spintos norėjau,
norėjau namų...
kad net nevalgiusi esu
nebuvo svarbu...
ilgai tylėjau
ašaras liejau...
o mano tėvai,
paskui mane ėjo...
rožiniai plaukai
mėlyni nagai
geltona suknytė
ašaromis lyja
vėjuota diena
akyse dargana
o tyloje manoje
vaikas verkdama
o kiek bus sniego?
ligoninėje Kalėdos?
o kur beždžionėlė,
nuo manęs pabėgo?
ašara rieda,
keistos kalėdos...
o ką man sakyti?
o ką tau girdėti?
O NEMYLI GAL...
GAL TIK TYLI...
IR VISADA
BĖDOJE PALIEKI...
1 ---
16 ---
32 ---
48 ---
64 ---
80 ---
93 94 95 96 97 ---
112 ---
128 ---
131[iš viso:
1309]