besivaržantis, bet nesuvaržytas
žvelgiu į tuos karoliukus
ir man sublizga
lyg dangus
tyloje eičiau į šokius
bet man niūru
bet ne Dangus
o aš nekaltinu kitų
kada yra labai sunku
ir apsivilkčiau
tą suknutę
pasiuvinėtos
mudvi būtume
veržia mane mintys
noriu suknele dabintis
jau jausmai netoli miego
ir jau netoli Kalėdos
noriu šokti išsidūkti
noriu nuo savęs pasprukti
noriu būti tau gera
raudona akių spalva
noriu šokti išsidūkti
noriu aš jausmus užsukti
su skausmu veidrodin žvelgiu
ar ir tau dabar sunku?
šviečia Saulė ryški,
ko tu, Drauge, verki?
vakarai mūs geltoni...
o raudona aguona...
noriu parke gyventi...
taip tik aš ir aguona...
o keliuos svetima,
šviečia saulė geltonai...
tyloje pravirkstu,
pasiilgusi parko...
gal ta Saulė tiktai,
lapus parko išdarko...
oi kiek kremo,
lyg duonos...
užsuksiu į kavinę,
einu batais raudonais...
keksiuką ir arbatos...
iki pietų sveikatos...
noriu tik būti,
rugsėjy po rugpjūčio...
suskaičiuoki, o Drauge,
visus pabarstukus...
eiti raudonais batais,
gatve sunku...
dabartis ir ruduo,
kas gi bus slaptingiau...
noriu jūros ir vėjo,
ir su angelais keliauti...
dabartis ir ruduo,
klevo lapu aš krentu...
noriu bent kiek šilumos,
ir yra taip sunku...
dabartis ir ruduo,
debesų aš piemuo...
surašau į eiles,
sūrį ir duoneles...
ar mintis ši šviesa
noriu būti aš tau
atviriausia tiesa
esu mama ir dama
noriu išgirsti
noriu pajausti
velniai rautų
jis ima rausti
rausta žandai
rausiasi po kuprinę
noriu tiesos mintyse,
o Tėvyne, Gimtine...
norėčiau žinoti
o kiek gi yra
ir noriu jausti
tik rožine spalva
ak kas gi yra
ir širdy nutrūko
noriu kalėdoms
šioms atviruko
tyloje mąstau
ar yra ta šviesa
ir noriu būti
tik tau atvira
širdutė padūko
ašara ištrūko
noriu velykoms
šioms atviruko
1 ---
16 ---
32 ---
48 ---
64 ---
80 ---
86 87 88 89 90 ---
96 ---
112 ---
128 ---
131[iš viso:
1309]