ta paslaptis ir ta tyla
ir pilnatis ta amžina
norėčiau bėgti dar toliau
jaučiu tik - tave pavijau

ilgėjausi ilgai tavęs
ir bėgau svetima gatve
o kas gi bus su mum tuojau
ėjau ir bėgau, ilgai ėjau

tu apkabini aš nurimsu
ir noriu būtum amžinai draugu
man taip jauku man taip tylu
tikiu svaja tikiu sapnu

prieš tai buvau aš vieniša
o štai dabar esu mama
norėčiau būti jums gera
užsidarau... užspaudžiu sienas

snyguriuoja ir lėtai kvėpuoju

ir praskrido pro šalį ir nuskrido į šaltuosius kraštus :)

einu jau mokyklon
o po to į folklorą
oi kas buvo
numyniau velniui koją

noriu žinoti
koks gi tu esi
noriu be velnių
būtų mokykla šviesi

ak o toje tyloje
mintyse niūniuoju
o poryt numinsiu
velniui koją

gitara mano rankose
dainos lyg giesmės lanko
norėčiau paguodos
ir paguodžiančių rankų

gitara mano rankose
akmeninis jau smilius
norėčiau paguodos
ir atmintis dyla

koks šiltas ruduo
ir nė kvapo pūgos
nešąla vanduo
iš akių vanduo

norėčiau tylos
ieškausi nurimimo
jau balsas užkimo
nuo giesmių margumyno

norėčiau vandens
suvilgyti lūpas
širdis lyg akmuo
širdutė padūko

ta tyla - amžina.

gražios ir nenaivios eilės.

šalta rasa,
rudeny kasos...

noriu aš būti,
po šio rugpjūčio...

noriu prabūti,
šaltą lietutį...