"Mano Saulutė" - sako mama Saulė...

noriu saulės lietuje
noriu būt vaivorykšte...
ieškau draugiškų akių,
tavo širdim tik tikiu...

einu tamsoje per kapines...
ieškau užtat šviesos...
noriu įjungti lempą-saulę,
noriu būti dabar namuose...

tyloje mąstau apie tave,
esu visiškoje tamsoje...
sako blogas esi,
bet neleidžia užmiršti širdis...

jausmų kapinės,
mintyse tamsa...

sluoksniukai ir žuvėdros bangose - tikra dryžuota mada...

pragyveno, iš tavo galvosūkių ir skausmo

ėjau su vaiku
neturėjau namų
iš ten išeiti
buvo sunku

vieniša meldžiausi
skaudėjo man ausį
noriu kelio
namo pasiklausti

tas skveras tuščias
ankstyvas rytas
prigulsiu ant suolo
gal bus nedažytas

tyloj verkiau
visa aš pažeminta
prigulsiu aš čia
priglaus mane žemė

viskas

noriu mėlynų ilgų plaukų. .  .

ak, kaip pabėgti? noriu auskaro į bambą. mama neleidžia... tada noriu 11 auskarų per abi ausis ir nosį.

mano mama burokėlis, o tėtis morka.

ir išėjau, su tatuiruotais ant nugaros sparnais...