plaukia iliuziniai debesys
srūva iliuzijų lietūs
ant pajuodusios iliuzorinės žemės
ir žmogaus – iliuzijos – galvos
plaukia iliuziniai debesys
srūva iliuzijų lietūs
ant pajuodusios iliuzorinės žemės
ir žmonaus/iliuzijos galvos
Kai guliu po dangum
ir braižau savuosius žvaigždėlapius
abėcėlės raidėm
M E I L Ė R A M Y B Ė T Y L A ir kt.
Marsas tuo metu per 4 valandas
pakyla nuo horizonto link manęs.
Stebim vienas kitą pakankamai įtariai,
kol žvilgsnis nukrypsta Paukščių tako tankmėn.
Jaučiu - ten kažkur atsibusim po mirties miego
TIKRAI.
žodžių gausybėj prasmego Esmė,
sukryžiavus rankas ant krūtinės,
dairos išsigandusi Prasmė.
Aš myliu saulę rudenį,
Kada pro debesis ir rūką prasiskverbus,
Ji spinduliu negyvu ir blyškiu
Apglėbia medį, linkstantį nuo vėjo ar drėgną lygumą.
Jos spinduliai – ne šaltesni savaime,
Bet visą, kas regėt ir jausti gali – nebešildo...
Lygiai taip širdis – jei kartą jos žmogus suprasti nenorėjo –
Ji niekuomet daugiau neatsivers.
(A. V.)
kelionė be juodo ant balto
Žmogus rašo tol, kol keliauja savo vidinę kelionę.
Bet atsiranda kažkoks momentas, kai žmogus pradeda jausti, kad jam užtenka tik kelionės.
Štai Kristus nieko nėra užrašęs: pradėjęs mokyti žmones, jis jau buvo nukeliavęs savo dvasios kelionę.
Ir mūsų kaimuose daug išminčių, kurie nieko neužrašo.
Taigi, kuo toliau eini – tuo daugiau tylos, tuo mažiau noro rašyti.
Tampa daug svarbiau tiesiog būti, o ne užrašinėti. (D. K.)
dažniau pakelkim akis nuo asfalto į dangų...kai nelyja, aišku :)
kontūre indukuotoji srovė visada yra tokios krypties, kad srovės sukurtas magnetinis laukas priešinasi jį sukūrusiam magnetinio srauto pokyčiui
1 2 ---
4 5 6 7 8 ---
10 ---
12 ---
14 ---
16[iš viso:
158]