aš myliu savo mirtį. bet vis jos pamirštu paklaust ar ji myli mane..

Saulė grįžta. kaip ir per amžius. kaip ir tada kai apie apsimetėlius jėzus krišnas nei žemė ,nei dangus net negirdėjo. kaip ir grįš tada ,kai visų tų sektų nebeliks nei pėdsako..

suklupęs suspaudžiu kumštyje suspaudžiu savo PERGALĘ !

perversum maximum !

I was your fear and you were my fate
I wanted you near but I bred your hate
You left me for dead, deep down in the mud
With scars on my head, in my heart and my blood

On my head, in my heart and my blood
On my head, in my heart and my blood

"A caress of stars
A silhouette in the twilight sky
The daybreak sets on silver seas
My name echoes through Crimson hills

On the horizon, where seas meet clouds
A scenery shimmers beyond reality
I glance a world as a recent lit star
I am swallowed by universe"

A vacant eye caught the last moonlight
A wish to die to be shining bright
As a star to light your way
To where we are not lead astray

Where we are not lead astray
Where we are not lead astray

"A caress of stars
A silhouette in the twilight sky
The daybreak sets on silver seas
My name echoes through Crimson hills

On the horizon, where seas meet clouds
A scenery shimmers beyond reality
I glance a world as a recent lit star
I am swallowed by universe"

Deep in death
Wrapped in the morning beauty
Comes close my love
My dearest sister and friend


(TIAMAT)

Sometimes I wish I could cry

Mylėti - reiškia sugebėjimą be gailesčio žudyti,
Aš myliu jus...

A.Šimkūnas

Migla, migla, rasa, rasa,
Tas man labu nedarij’-
Rasa manas kajas mirka,
Migla nozud kumelins

Nokrit migla, nokrit rasa
Atrod savu kumelin;
Atrod savu kumelin
Pie Menesa namdurvim

Meness nema Saules meitu,
Aicin’ mani vedibas,
Ka es jasu vedibasi
Nesedlotu kumelin’

Saule deva zelta sedlus
Meness sudrab’ iemauktins’,
Nu es varu drosi jati
Dieva delu pulcina

Krustiem auga kokiem saknes,
Krustiem zvaigznes debesis,
Saniem jaja Dieva deli,
Krustiem tek’a kumelin’.

Mirties ranka tamsi
Kyla aukštyn aukštyn
Koks tu šaltas esi
Užmerktom akim.

Nesuprantam, ar tu dar žvelgi
Ar tik klausti mėgintum,
Ar tik rodai mums iš toli
Ką paslėpti tiktų.

Noris paslėpti tavy
Tai kas mūsų yra
Kol akių pramerkt negali
Ir kol esam šalia.

M.M.

Išvaduota jėgų tamsoje išaustų
Dvasios gelmėse bunda galia
Dovanota rūsčių žvėriaveidžių Dievų
Virš kariaunos iškyla kruvina vėliava
Urzgia, staugia kariai, nuramint nepavyks
Kraujo troškulio jų aršiose širdyse
Kojos neša pirmyn, akys ieško aukos
Mušio pradžią paskelbs nuridenta galva
Užvaldo krauju persisunkus aistra
Ir akys įsiplieskia pykčio liepsna...
Kraujas trykšta stulpais, stojas piestu žirgai
Iš žaizdų kamuoliais veržias žuvusių vėlės
Lauką gaubia migla, apžavų sukelta
Iš landynių savų protuos smelkiasi žvėrys
Temsta akys karių, aptaškytos krauju
Tai, kas buvo žmogaus, tapo valioj žvėries
Ginklus keitė nagai, veidai virto nąsrais
Priešą griebus ranka traiškė lokio jėga
Pagimdyti vilku ir žindyti krauju
Priešų kaukolėm žaidę užaugę miške
Karo meną įvaldę iš Dievų uždraustų
Gimę tam, kad numirtų mušio lauke
Verdantis kraujas trykšta jėga
Mirties sėkla pasėja priešų širdyse
Siaubas skaidė plačias maldininkų gretas
Mirtis mynė jų vėliavas žemėn
Kraujy skendo balti kryžnešių angelai
Kryžium liko gulėt daugel kūnų kryžmų
Melskis ar nesimelsk savo dievui, šunie
Svetimšali kryžiuotu apsiaustu
Tavo vardą ant žemės parašysiu krauju
Ir išplešiu šuns širdį iš krūtinės tavos
Su krauju atėjęs iš seniausių laikų
Tartas siaubo sukaustytom lūpom
Širdyje išraižytas nagu, paslėptas randu
Užkeiktas kario ženklu vardas...
VILKALOKIAI!