Rašyk
Eilės (78093)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 20 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





2012-04-20 19:35
mazojifeja

Deutschland

''Herzlich willkommen''- kabejo iskaba ant mano naujuju ''namu'' dviems menesiams. Atvykau gyventi su mainu programa.  Naujoji ''sesute''- mano priesingybe. Tenka mokytis ne tik kalbos, bet ir tolerancijos.Kiek kartu per diena girdziu '' Ich habe keine Lust'' (neturiu noro)... Turesi! As nepasiduosiu, busiu kaip ikirus uodas. Istempsiu ta saldainiuka i gyvenima. Atplesiu nuo kompiuterio ir islaisvinsiu nuo abejingumo nevirtiualiam pasauliui.
O apsnusti labai lengva. Pakanka skaniai prisikimsti, isijungti ''inteligentiska'' laida ir smaksoti fb. Issiskyre tevai nieko negali padaryti. Pradesi kritikuoti-puls: ''tu turi nauja vyra, nekenti manes...'' Taip, paaugliai manipuliacijos meistrai. Kazkaip reikia istrukti is kiauto ir apsidairyti-pasaulis laukia Taves. Nera galimybes? Ne visi gali nuskristi praleisti penktadienio vakara Maldyvuose. Kiekvienam pagal kisene. Tetukas papurte kisenes, kad atsidurciau cia, tad jauciu atsakomybe mokytis. Ka as ir darau. Net per pasimatyma.
Plaukioju as su ''sese-saldainiuku'' ir pamatau du berniokus. Nusisypso, pasisveikina. Neitiketina, bet pamano, jog as is Bayern (Bavarijos). Isisnekam, kartu plaukiojam. Atkunta netgi panele-neturiuNoro. Nepatikesit, bet net pasivaikscioti ejome, o ''sesule'' nedejavo del pusles ant kojos. Taip taip-geriausia pasiteisinimas nenorint eiti-pusle (meine Blase...tut weh). Vaikinas paaiskino daug zodziu labai vaizdingai. Jauciuosi kaip maza mergaite: naujas pasaulis, nauji zodziai... Su samojingu bernioku mokytis daug linksmiau. Nein, net negalvoju apie isimylejima! Nesakau, kad nenoreciau. (I'm so lonely...I have nobody, For my own). Taigi. Lengvas flirtas dar niekam nepakenke.
Ka as daryciau, jei ne mano supertetule. Paprotina bent kas. Viska padeda istverti taisykle ''Priimk tai, kas yra''. Esu toli nuo artimuju, perzengiu savo tolerancijos ribas ir nesu padeties seimininke(tiesa sakant nemaniau, kad man taip svarbus jaustis uztikrintai). Yra taip, kad turiu nepamirsti savo tikslo-ismokti kalba. Linksmintis niekas nedraudzia. :p
Siam kartui pakaks.
P.S. dovanokit, nera lietuvisku raidziu, o siusti nieko negaliu is svetima kompiuteri. Bent jau turiu atskira! :D
2011-08-11 14:23
mazojifeja

Močiutė duoda garo

Aš- iš kaimo, ji –iš miesto. Man perka seksualius apatinius, aš ją buriu kortomis. Kartu verdame uogienę ir einame apsipirkti. Padedame viena kitai išspręsti kryžiažodžius ir meilės klausimus. Apšnekame kaimynus ir vaišiname kava draugus. Juokiamės iš vyrų ir trokštame jiems patikti. Taip. Su močiute darome viską.
Nuo mažų dienų atsostogas praleisdavau pas senelius. Močiutė vesdavosi į turgų, kur galybė jos pažįstamų čiupinėdavo mano putlius žandukus. O aš joms padainuodavau senelės išmokytą dainą „kavalierius su pana virė košę su smala...“.  Rausdavomės „secondhanduose“ ir slėpdavom nuo senelio prisvilusius blynus po tiršta uogiene. Kai paskambindavo mama, nutylėdavom, kad pusryčiams valgau saldumynus. O kai susirgau, vidury nakties man trynė šaltas pėdas tarp delnų.
Mano močiutė žmogus, turintis tokią aurą, kad kitų nustelbia be pastangų. Įžengus į jos namus  išgirstu: sėskis, pasišildyk „mikrėj“  bulves. Viskas vyksta pagal jos planą. Senelis turi kantrybės daugiau nei visa belgų tauta. Mano tėtis, keturiasdešimtmetis, bijo savo mamos labiau nei maro. Dukrytė, mano teta, šokinėja aplinkui močiutę ir neprieštarauja. Vienintelis žmogus, kuries ginčijasi su močiute, esu aš.
Sutarti sekasi sunkiai. Esu verkusi tik dėl senelės. Kai pasakė, jog sveikata brangiau už mane ir ėdu jai nervus. Esu velnio vaikas. Net pasiūlė tėvams uždaryti mane i durnyną. O aš atkirtau: tai iki pasimatymo ten. Mano lova prie lango, nesikėsink. Ir ginčas baigtas. Juokiamės. O visi tyli. Lyg bijotų užlipti ant minos. Tiesa, bendravimas su mano nuostabiąja senele nepatartinas silpnų nervų žmonėms.
Net nenutuokiau, jog mūsų šeimoje ir visoje giminėje tiek daug paslapčių. Pavyzdžiui, mano tėtis labai protingas ir išsilavines, vedė mano mamą, paprastą kaimietę,  vien dėl to, jog pilve buvau aš. Buvo pagrasinta abortu. Daumuma moterų iš senelio pusės liko senmergės arba išsiskyrusios. Mano teta buvo vegetarė, kol nepradėjo trupėti dantys ir silpti kaulai.  Močiutė buvo pas būrėją. Veik viskas iŠsipildė... Pasakė, jog turi priešgyną, tačiau mylimą anūkę.
Senovėje baronai kalbėdavo vis įmaišydami kitos kalbos žodžių. Gal mano močiutės gyslomis teka kilmingas kraujas? Vis įpina tai anglišką, tiesa, sunku atskirti, jog tai anglų...tai rusišką žodelį. O kur dar dzūkų dialektas sumaišytas su jaunimo žargonu. Kartą vos neužspringau, kai grįžusi iš vakarėlio sulaukiau klausimo iš senolšs : „ Tai sumetei laižiaką?“.
Visadama galvojau, jog mano tėvukai laimingi kartu. Ypač močiutė. Šitoks vyras! O klydau... Kai buvo jauna, ją mergino galybė vyrukų. Tarp jų ir turtingas žavus daktarėlis. Dirbadavo močiutė po kelias pamainas. Išauklėjo mano tėvelį taip,kad atėjus jos draugužems, jis virdavo kavą, skalbdavo... Žodziu, tobulas vyras. Gal dėl to ištrūkęs prispaudė mano mamą?
Tapau panelė. Pasikeičiau. Bet santykiai išliko tokie patys. Esu visada laukiama ir mylima. Lepinama. Koks vaikinas keptų man pyragus? Ar tėvai paglostytų už slaptą romaniūkštį? Kokia draugė pasakytu tiesiai šviesiai, jog tokia šukuosena man netinkama? Ir koks superherojus išgelbėtų mane iš katalikų stovyklos kalėjimo, kai verkdama maldauju grįžti? Vienintelė ir nepakartojama, žavesio nepraradusi, tik svorio įgavusi mano močiutė.
P.S.jos dėka moku gaminti su meile. O jei tik ji turėtų sveikatos! Atidarytume jaukią kavinukę, kur visi galėtų pabendrauti su neeiline senučiuke.
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą