liko penkios dienos... 7 - 2= 5

liko šešios dienos... 7 - 1= 6

Rašytojas Donaldas Kajokas:

Dar prieš dvidešimtmetį Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje egzistavo tokios Jaunųjų rašytojų sekcijos, kur burdavosi jauni ir nelabai jauni pradedantieji literatai. Po kiek laiko tos bendrijos nunyko, o kai kurių rašto žmonių bandymai jas atgaivinti buvo nesėkmingi. Tik vėliau supratau, kodėl tos pastangos buvo bevaisės – rašantieji susibūrė lit. pakraipos internetinėse svetainėse.
Žiūrint iš klubinės veiklos pozicijų – viskas labai šaunu: į internetinę bendriją susibūrė panašių pomėgių žmonės, dažnai net neturintys didesnių kūrybinių ambicijų, jie tiesiog dalijasi savo laisvalaikio kūrinėliais, komentuoja, vertina vieni kitus, pasidžiaugia, pakritikuoja. Tai puikus hobis. Todėl gal ir nekeista, kad manęs vis neapleido mintis, jog šios pastangos truputį primena posakį – aklas aklą veda. Manau, tie, kurie pasirinks literatūrą, žodinę kūrybą kaip esminę savo gyvenimo liniją, ilgai šiuose lit. svetainių žaidimuose neužsibus. Anksčiau ar vėliau jiems prireiks ir rimtesnių patarimų, o juos gali duoti tik profesionalus literatas. Beje, ne bet koks, o tik tas, kurio kūryba pasitikima. Vos keli asmeniniai susitikimai su tokiu poetu, kurio nuomonė tau svarbi, individualūs jo patarimai gabiam žmogui gali duoti daugiau naudos nei pusšimtis internetinės svetainės bičiulių bei komentuotojų.

Ex nihilo
pečkury tu, kam dar spręsti, jei ne man

Gražių Jums šv. Kalėdų, kūrybingų Drakono metų...

Užsidėkime Kalėdines kepures ir eiva ieškoti Snieguolės prie  ne plasmasinės (butaforinės) eglės...

tictac_
su visa derama pagarba - 1 tvirtas :)) ( tekstas vertas maždaug dvejetuko - klaidos gi ištaisomos , bet juk tuos pašaipius penketus reikia kažkaip kompensuoti :))

P. S.
revoliucijas kelia, ne tie, kas ten - aukštai, o tie, kas aria žemę...

revoliucijas kelia, ne tie kas valdžioje, o tie, kas aria žemę...

Rašytojas Donaldas Kajokas:

Dar prieš dvidešimtmetį Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje egzistavo tokios Jaunųjų rašytojų sekcijos, kur burdavosi jauni ir nelabai jauni pradedantieji literatai. Po kiek laiko tos bendrijos nunyko, o kai kurių rašto žmonių bandymai jas atgaivinti buvo nesėkmingi. Tik vėliau supratau, kodėl tos pastangos buvo bevaisės – rašantieji susibūrė lit. pakraipos internetinėse svetainėse.
Žiūrint iš klubinės veiklos pozicijų – viskas labai šaunu: į internetinę bendriją susibūrė panašių pomėgių žmonės, dažnai net neturintys didesnių kūrybinių ambicijų, jie tiesiog dalijasi savo laisvalaikio kūrinėliais, komentuoja, vertina vieni kitus, pasidžiaugia, pakritikuoja. Tai puikus hobis. Todėl gal ir nekeista, kad manęs vis neapleido mintis, jog šios pastangos truputį primena posakį – aklas aklą veda. Manau, tie, kurie pasirinks literatūrą, žodinę kūrybą kaip esminę savo gyvenimo liniją, ilgai šiuose lit. svetainių žaidimuose neužsibus. Anksčiau ar vėliau jiems prireiks ir rimtesnių patarimų, o juos gali duoti tik profesionalus literatas. Beje, ne bet koks, o tik tas, kurio kūryba pasitikima. Vos keli asmeniniai susitikimai su tokiu poetu, kurio nuomonė tau svarbi, individualūs jo patarimai gabiam žmogui gali duoti daugiau naudos nei pusšimtis internetinės svetainės bičiulių bei komentuotojų.