noriu suprasti
kaip neprarasti
karo kirvį
noriu užkasti

tyloje rašau
mintyse meldžiuosi
tikiu tavimi
ateisi paguosi

ieškau gyvenimo
ieškau tavęs
ir tik mintyju
kada einu gatve

išsieikvojo mintys iš mano išgyvenimų

man tiek minčių
kad tavęs nekenčiu
ir meilė ta
pabėgo slapčia

tyloje viliuosi
tyloje guodžiuosi
kad išeisi atsistosi
kad neišeikvosi

einu viena* ir ne viena***
*viena verkdama
***su drauge kalbėdama

kruvinas rožinis sniegas

mano mintyse tuštuma
neberandu savęs net eidama
noriu kurti aš eiles
tik kada šlifuoju gatves

noriu daug mąstyt visada
noriu būtų man pilna galva
man mintis ši išsitrynė
gelia ji tarsi dilgynė

the empty soul

tokia balta žiema
ir tik mintyse dargana
kuriu eiles aš eidama
ir dar gitara grodama

kada užpuola man mintis
juoda juodžiausioji naktis
džiaugiuos tokia balta žiema
kuriu eiles aš eidama

kaip man suprasti
ką turi tu minty
kaip neprarasti
to kas esu savyje

noriu nučiuožti
nuo kalno aš...
galgi sugrįškim
į vaikystės lankas

tiek sugalvojau
žodžių tuščių...
tuščiagarbiškumą
širdimi jaučiu. . .

o ji išėjo
ašara nuriedėjo...
laisvas vėjas