ak skaudu
kai nakty
taip graudu
kai raudu

kaip gyvens
mano vaikai
kokie ateis
lai-kai

ak smailinu
dailinu
gailimės
žalio pieštuko
žalios varlės

noriu rašyti
ugnimi
rašau raudonu pieštuku
tą nelaimę

paliko
raudonas tulpes

nuėjo
raudonais batais

ak braukčiau
raudonu pieštuku viską
ak tyliu

tik būnu
o ne gyvenu

rašau raudonu pieštuku
apie viską kas praeina

p r a ė j o

įsiskaitykit į gilumas,
taigi čia viskas wride, vai, ir kitokioms v

nuo pat ryto saulė kelias
kelia galvą ir blondelė
aria lauką su kumele
o toj pievoj skaud širdelė

apie puspietį apie pusratį
noriu šalia tik būti
ak o kokioje nakty
saule būtum šviesia

toje tylioje naktį
jau vis apie pusnaktį
saulėje girdi:
"aš tave paguosčiau"

2001m, netoli kelmės

ak tyliu
ir einu
ieškau namų
dy-vi-nų

noriu laiko
būt batu
noriu aš
gyvent krauju

ak o kurgi
ta širdis
sako: kur gėlė
išvis

noriu eiti
tik ne per greitai
ir visad
namo pareit

noriu iš toli vykt pas tave
kvailas Japoniuk,
[dainuok ir toliau]
aš toli, ir aš keliauju senamiesčiu...
:"(
ak o kuo gi tu dabar
orientuoji šį laišką
p a v ai K š č i o k i m
noriu nuoširdžių dainų
o ne trenksmo
kaip kokioj miesto šventėj

ak, greit, adventas . . . ,

eikime, beigi...
ateinu, išeiki...
noriu minčių,
mintys greitos...

ak tyliu,
ateiki...

ak šventė
noriu gyventi -
jau dvi savaites...
,praėjo greitai

noriu ištylėti
sau rytojų
noriu išgirdėti
patyliu... sustojusi...

noriu gėrio
tau moju...
kokios dienos,
ligi rytojaus.

mano tyloje gailioje
norisi vis išeities
norisi būti šalia tavęs
klausytis plakimo širdies

ak tyliu ir svajoju
o tu išeini į rytojų
kada atsisuki sustojęs
tolsta gojus

mano tyla yra toli
ta daina visai ne skaudi
girdi? ar girdi?
ar tiki manimi?