Pagaminti cepelinus labai lengva. Tai net lengviau nei rasyti eiles ar atbulam priparkuoti fura Akropolio aiksteleje. Viskas priklauso nuo gero pasiruosimo. 

Visu pirma reikia triju puodu. Su vienu ar dvejais nezaiskit. Net neverta. Cepelinu turi buti tiek, kad du sveiki suauge zmones jais po to galetu maitinsi maziausiai savaite. Arba tiek, kad vienu kartu pamaitintum bataliona. Verdantys mazesniais kiekiais turetu apie tai isvis nekalbet ir eit i cirka dirbti klounais. Rimtas cepelinu virimas prasideda nuo bent 20-60 vienetu.

Kai jau turim tris padorius puodus ( kiekvienas bent 10l talpos), laikas pirkti bulves. Jei vazinejate autobusais, cepelinu neisvirsit, nes reikia tureti automobili. Kam automobilis? O kaip parsivesit tuos du maisus bulviu? Kai pirksite turguje bulves turite parodyti, kad esate patyres cepelinu virejas. Jei pardavejas sakys, kad va tos bulveles geriausios, neklausykit. Tegul kazkoks megejas neaiskina kas ir kaip. Butinai paimkite ir atsikande zalia bulve masliai pakramtykite ir pasakykite kad ne, per mazai krakmolo. Isbandyti butina bent tris rusis ir tik tada issirinkti tinkamas. Greiciausiai tai bus tos pacios, kurias pasiule pardavejas.

Bulves geriausiai skusti vonioje - du maisai i virtuves kriaukle netilps. Skusti reikia su kirviu, macete ar stambiu peiliu. Skustukai skirti tik vaikams. Bulves nuplaukit toje pacioje vonioje, jei turite kokia gyvuna, galite irgi perskalauti, nes vis tiek jis greiciausiai lis i vonia sniukstineti ka ten veikiate. Kai nusausinsit bulves, katina ar suni, laikas ieskoti kuo sutarkuoti bulves. Rimti cepelinu megejai paprastai turi tarybinius laikus menancia tarkavimo masina, profesionalus naudoja paprasta tarka. Jei esate vyras, bulves galite tarkuoti i zandus, nes, zinoma, vis tiek tingejot nusiskusti. 

Idarui tinka praktiskai bet kas. Cia galite parodyti savo ismone. Farsas, varske, grybai, balandziai - tinka viskas. Jei vakar nesuvalgete desreliu ar saldytuve atliko pelesinio surio - dekit drasiai ir visiems, kas sakys "Wtf as cia valgau", pamokanciu tonu pareikskite kad jie atsilike nuo mados veju. Neklausykite tu diletantu. 

Nuskustas bulves butinai perspausti per "marliu". Kitu atveju turesit ne cepelinus, o bulviu skonio, keistai atrodanti, burbuliuojanti "kazka". Spausti reikia stipriai - jei is akiduobiu nebando issokti akys ir nesukyla spaudimas -spaudziate per silpnai. Jei sienos nenutaskytos bulviu sunka - cepelinu gaminimas ne jums. 

I ispausta mase sudeti gerai sutrintas virtas bulves. Jei pamirsote, reiketu pradet virti jau dabar, nes jas dar ir reikes atsaldyti. Nupilkite isspausta skysti. Patartina i tualeta ar kriaukle. Per langa irgi neblogas variantas, bet po to turesite apsimesti kad jusu nera namuose. Nupylus skysti dugne turejo likti krakmolo. Jei neliko -ispylete ne ta puoda. 

Verdant cepelinus toptelėjo viena mintis (o taip, aš ne tik rašau gerą poeziją, bet ir moku gaminti. "Can cook Minute rice in 58 seconds") - neįmanoma atsikratyti. Mintis ne nauja, bet liūdna. Žinoma, patyręs psichopatas pasakys kad įmanoma viskas - tereikia gerų šiukšlinių maišų, pjūklo ir kastuvo, bet aš ne apie tuos atvejus. Kalbu apie žmones, kurie yra nuolatinėje kančioje. Jie šventai tiki, kad visi jų nekenčia, kad už nugaros rezgamos intrigos, kad taip kiekvienas ir tetrokšta padaryti kažką negero. Šiai psichologinei/psichiatrinei problemai, net neabejoju, yra kažkoks terminas. Aš suradau paprastesnį terminą - kliunkiai.

Kliunkius atpažinti labai lengva (primenu, kad juos vadinu tik aš, jūs ir toliau galit vadint psichais, ligoniais ar kaip užsigeisit) - visų pirma jie visada kankinasi. Jei tiksliau - jie mano, kad kankinasi. Iš tikrųjų kliunkiai niekam neįdomūs ir nereikalingi, tačiau jie vis tiek kiekviename žingsnyje sakys -"oi nebegaliu", "koks žiaurus gyvenimas", "ir vel parduotuvėje nusuko du centus" ar "ach kaip baisu, pakentėsiu su jumis".Kiekviename žingsnyje kliunkiai sakys, kad jau jų taurė išsemta ir šiandien tikrai. Būtinai, čia be kalbų, bent tris kartus pagrasins pasitraukti iš gyvenimo/internetinio portalo/ arba tiesiog gyvenime niekada nebesilankys toje parduotuvėje. Ir, žinoma, niekas nekreips dėmesio. Tada kliunkiai dar kartą pagrasins, kad šį kartą jau tikrai paskutinis kartas. Ir vėl, ak nelaimė, niekas neatkreips dėmesio. Pažengę kliunkiai pagrasins nusižudyti (juodasis kliunkių diržas). Ir kuo viskas baigsis? Niekuo. Kadangi į juos nelabai kas kreipia dėmesio, po dešimties pareiškimų apie išėjimą, jie nurims  ir liks kur buvę, nes jiems reikia tos egzistencinės kančios, kurią patiria kasdien būdami toje pačioje vietoje.

Dar kliunkius labai lengva atpažint iš to, kad jie mano jog visi aplinkui yra kažkuo aniems skolingi. Pvz Bronius visą gyvenimą niekieno neprašomas šerdavo šunis. Nelabai kas į jį kreipė dėmesį, nes tie šunys ir taip buvo paėdę, bet Bronius manė atliekantis labai gerą darbą. Ir, spėkit, kas nutiko vėliau -Bronius ėmė pykti, kad niekas jo neįvertino dėl jo paaukoto laiko, pinigų ir to praleisto gurkšnio iš plastikinės taros. Ir visą likusį gyvenimą jis pyko, kad tiek paaukojo, o niekas nė ačiū nepasakė. Nors šunų šerti net nereikėjo. Čia gali būti bet koks kitas pvz- kokia pedagogė, visą gyvenimą paskyrusi savo dalykui, kurio nuoširdžiai nekentė ir po to galvojanti, kad visas pasaulis jai dėkingas už tai, kad jos mokiniai rašo SMS tik lietuviškom raidėm, naudodami visus kalbelius ir paisydami stilistikos. Taip pat gali būti furistas, kuris nuoširdžiai tiki kad jis vienas išlaiko kompaniją ir po to supyksta kai jį išspiria lauk dėl "biškį tik pasedėjom su vyrais" ir po to kaltinantis kiekvieną, kas papuola. Pvz daug ir jie niekada nesikeičia.

Ir, kas svarbiausia, kliunkis tiki už visus viską geriausiai išmano ir negali pakęsti jokios kritikos jo atžvilgiu. Jei Maironis parašė apie Trakus ir kliunkis taip pat savo kūrinyjė paminės Trakus, jis šventai tikės, kad yra kaip Maironis, tik šiek tiek net geriau. Ir kuo baisiausiai piktinsis, kai kažkas pasakys kad "ė, tai gi tau tereikėjo sugalvoti tualetinio popieriaus pavadinimą, prie ko čia "Trakai". Nes kliunkis neklysta. Jis negali klysti. O visi kas mano kitaip yra nieko gyvenime ir kūryboje nepasiekę vargo pisuokliai. Jei kažkas pridurs, kad "Labai puikiai, tik labai gražiai skambėtų jei žodį pilkas pakeistum pilkšvu", tai kliunkis dės visas pastangas kad įrodytų tam vargšeliui, koks anas neteisus, koks jis ąsilas jei nemato kad "pilkas" atskleidžia visą kliunkio vidinį skausmą ir aplamai niekas nėra vertas skaityti jo eilių, nes ir taip kliunkio kūrybą spausdina trijuose žemynuose - Antarktidoje, Afrikoje ir Arktyje. Pasakysit kad Arktis ne žemynas? Jūsų problemos. Kliunkis žino geriau.

Tad tokia va baisi padėtis su jais- kliunkiais- sako, kad pats išeis, bet neina, sako, kad nebeašys, bet rašo, sako, kad rytoj paskutinė diena, bet ta paskutinė diena tęsiasi jau dešimt metų.

Vasarą, jau prieš pat įsikraustant į naują butą, išėjau į balkoną. Na žinot - parūkyt. Aišku, ne kokias tai cigaretes, o "My Father" cigarą. Kas bandė ir praktikuoja, žino apie ką aš čia. Žodžiu - išėjau "aprūkyt" vieno svarbiausio dalyko naujame bute - naujos vonios. Rūkau, mėgaujuosi aromatais, tvyrančiais tik šiltomis vasaromis dienomis daugiabučių kiemuose. Žodžiu - džiaugiuosi gyvenimu and shit.

Ir tada supratau, kad esu nebe vienas. Esant moteriškos lyties asmeniui, "būti ne vienam" skamba ne taip maloniai, bet aš irgi nepajutau jokio džiaugsmo, nes aplink kojas ratus suko širšė. Ar aš pajutau kažkokią baimę? Išsigandau?

Nu gi nė trupučio. Paėmiau gerą lentgalį ir iš širšės beliko tik graži dėmė. Toliau stoviu. Relaxinuosi. Stebiu kaip stambus kiras šika ant 2015 m. Passat'o. Ir tik pyst - tokia negera nuojauta, šeštas jausmas, kad pareina "pizdakas" - apsidairau - jau dvi širšės. O cigaras nesurūkytas. Išmest negaliu, kambarį nerūkysiu. Gerai išlavintu judesiu vieną širšę paverčiu blyškiu natiurmortu ant sienos, o kitos nebepagaunu, nes suprantu kad jų ten kur kas daugiau nei trys.

Ar aš pasimečiau? Nė trupučio. Atsišaudydamas plačiais kojų mostais nėriau į kambarį ir pradėjau žvalgybą. Po gerų 15 min suvokiau, kad širšių ir daugiau nei penkios. Jų, kaip sakoma - "dafiga ir biškis" ir joms labai nepatinka mano širšiažudystės. Langai nauji. Plastikiniai. Trijų stiklų. Daug pinigų kainavo. Garantija. Baimės nejaučiu. Stebiu.

Buvę buto šeimininkai balkone paliko kelis medinius balkius. Lietuviško atitikmėns neieškosiu, kas nori pagooglinkit. Balkiai geri, drūti, koks 1.60 m x 0.50. Tokio nepastebėtai iš 8 aukšto neišmesi. Tai va - širšės įsikūrė po tais balkiais, gyvena, dūzgia, džiaugiasi nuosavu balkonu.

Klausiat, kokie mano tolimesni veiksmai? Nieko ypatingo. Palaukiu kol aprimsta, išbėgu į balkoną, po balkiu pakišu lentgali, pamakaluoju ir vėl išbėgu. Ir taip visą dieną. Ir dar savaitę po to lygiai ta pačia seka - in-pamakaluoji-out. Širšės dūzgia, nervuojasi, daužosi į langus, gelia visus balandžius aplink ir pensininkus,  o manęs nepasiekia. Ir sąžiningai tą seką vykdžiau geras porą savaičių, kol vieną dieną nusipirkau aerozolinių nuodų ir visas naxer isnuodijau.

Istorijos moralas? Jokio. Man tiesiog patinka erzinti širšes.

Kaip surinkti pakabinamą spintelę:
1.Atidžiai perskaityti visą instrukciją, įsitikinti turintis įrankius.
2. Varžtus išdėlioti eilės tvarka, atsukant galvutes į saulės pusę.
3. Vadovaujantis instrukcija kelis kartus viską pamatuoti, dar kartą patikrinti varžtus.
4. Surinkti vieną pusę.
5. Pailsėti.
6. Išgręžti kelias skyles sienoje, nuolat matuojant kraštą nuo plytelių iki laikiklio. Naudoti visus tris turimus gulsčiukus, į pagalbą, laikant ruletę, pasikviesit žmoną ir abu katinus.
7. Dar kartą atidžiai perskaičius instrukciją surinkti spintelę.
8. Pakabinus pirmąją surinkti antrąją, įsitikinant kad viskas matematiškai tikslu, gulsčiukas nemeluoja, ruletė nesulinkus.
9. Tarpusavyje suveržti spinteles.
10. Dar kartą patikrinti gulsčiuku.
11. Prisukti dureles, sureguliuoti, atsistojus  pasigrožėti.
12. Atsiversti antrąją instrukciją , kur nurodyta kaip spintelės viduje įmontuojama lėkščių ir puodelių džiovyklė.
13. Pamatyti kad džiovyklė turėjo būti įmontuota prieš surenkant spintelę ir fiziškai neimanoma to padaryti po visko.
14. Pasakyti viską, negailint laiko patikrintų rusiškų žodžių, ką manai apie visą padėtį.
15. Viską išardyti ir pradėti iš naujo.

If a bear attacks:
* fight a black bear
*If a grizly bear attacks you, play dead
*If it starts to eat you fight back

What is worse than stepping on a lego?
A landmine.

A bear has you up a tree. What do you do?

1. Throw pine cones at it

2. Urinate on its face

3. Throw squirrels at it

4. Beat yourself mercilessly with sticks

5. Tell the bear your life story

6. Cover yourself in feces and light yourself on fire

These are some of the things you can do before the bear climbs up and kills you.

What to do when bear attacks you and all you have is a knife.
1. Remain calm, stand still.
2. Stab repeatedly until you die.

Your are going to die anyway. Might as well try to beat the record for pre-death bear stabs which is 12.

Some of the properties of the strigoi include: the ability to transform into an animal, invisibility, and the propensity to drain the vitality of victims via blood loss. Strigoi are the myth behind the modern Bram Stoker vampire

They are birds with long golden beaks that they use to suck the blood of infants, their favorite victims. They also have wings, usually red, and four black legs, all with clawed feet. Their eyes are yellow and round, without pupils.