Rašyk
Eilės (78094)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 17 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





2010-02-05 17:30
KaIuS

Uodas

Kilbukas trumpam sustojo pakibęs ore ir tėkštelėjo į vandens paviršių. Lašų purslai pašoko, karoliais pabiro atgal ir paskendo žaliose gelmėse. Uodas išpūtė akis ir sunkiai atsiduso. Tik neapsižiūrėk,– ir nespėsi blykstelėti išmintimi, o jau būsi prarytas kažkokios vandens žiurkės. Geltonos akys prisidengė tankiomis baltomis blakstienomis. Pro vokų tarpą blykstelėjo akinanti šviesa, ir galvoje nugriaudėjo:
– Nagi, judinkis! Turėtum dar pietinę pakrantę apžiūrėti. Neužsimiršk. Ten, rodos, taip pat yra baltųjų lelijų...
Uodas krūptelėjo ir tankiai sumosavo sparnais. Lelijos...Šis baltas džiaugsmas buvo visas jo atpildas. Zyzmu suburzgė varikliukai, uodas pasisuko pietump ir nuzvimbė kiek neša.
Mažoje tylioje įlankėlėje iš tiesų dainavo lelijos. Uodas stabtelėjo ir ėmė godžiai gerti garsus. Geresnio maisto nebuvo galima rasti visoje žinomoje visatoje.
Pakrantėje iš tiesų buvo apsistoję pora tinkamų egzempliorių. Temo, šalia žalio tento ryškiai liepsnojo laužas. Jis kvietė nežemiška simfonija, ir uodas nedvejodamas nėrė į dieviškas gelmes. „Grįžtu..“–dar spėjo pagalvoti.
2010-02-04 12:38
KaIuS

Violetinė (III)

Gulėjau vešlioje pievoje, sekdamas akimis žydru dangumi lėtai plaukiančius debesis. Rankos po galva, smilga lūpose šoko linksmą šokį. Visu odos paviršiumi gėriau saulės šviesą, šilumą ir paukščių balsus. Į kasą nepapuolusi violetinė gulėjo šalimais, švelniai apsivijusi pievos varpelį.
Palaimingą tylą į skutus sudraskė telefono skambutis.
–Sveikas, Gvidai. Tai ko su tėvais nesusisieki?
Tėvai turėjo ypatingą talentą spręsti problemas pačiu sudėtingiausiu būdu.
–Labas, Bono. Aš gyvenu gerai. Perduok tėvams, kad prie progos pas juos užbėgsiu.
Violetinė, susirangiusi už ausies, susidomėjusi klausėsi pokalbio. Jos stebindavo mane dažniau, negu to būčiau norėjęs. Kartais man pasisekdavo, ir jos entuziastingai sekdavo mano mintį, tačiau taip būdavo pernelyg retai ir neprognozuojamai. Man verkiant reikėjo „naudojimo instrukcijos“.
Prisiminiau ožkabarzdį fototerapeutą ir tik numojau ranka. Negalėjau pasakyti, kad spalvų terapijos technika visai neturėjo poveikio. Gijos lyg įgavo daugiau energijos ir suaktyvėjo. Tačiau valdymui nepasidavė.
Taigi, kur dabar?
Violetinė visu ilgiu nutįso link jūros, kur už skaisčiai rausvo debesies pasislėpė saulė. Ramiai patraukiau į tą pusę, nes violetinės manęs paprastai nenuvildavo.
2010-02-02 12:47
KaIuS

„Violetinės“ tęsinukas Gmitei ir Preliudijai

Patraukiau į „savo“ vietelę parko vidury, kur buvau tikras rasiąs užuovėją. Raikalas iš tiesų užtruko.
- Panašu į Tai Chi. Nors kai kurie judesiai man visai nematyti, - išgirdau besisukdamas dešinėn, kairę koją statydamas toli į šoną, o rankas išskėsdamas į šalis.
Žvilgtelėjau per petį. Miela šypsena švietė pro žilą barzdą, šviesios akys pasislėpė raukšlelių voratinklyje. Rankomis laikydamas porą violetinių pluoštų, koja bandžiau prispausti neklusnią oranžinę giją. Matyt, atrodžiau kiek sumišęs, tad senasis ponas pajuto pareigą prisistatyti.
- Malonu susipažinti, pone Smitai. Gal galėtumėte paėjėti kiek į šoną, aš greitai baigsiu.
Koja pagaliau atliko savo darbą, o rankos ėmė mikliai vieną po kitos pinti gijas. Kasas tvirtai suguldžiau vieną ant kitos, pritvirtinau ir patraukiau prie lūkuriuojančio pono Smito.
- Niekada nemačiau tokio šokio, gerbiamasis, - susijaudinęs šypsojosi senukas. - Labai įdomu. Čia kuri tradicija?
Klausimas, tiesą sakant, irgi buvo tradicinis.
- Atlantų, -atsakiau, gudriau mirktelėjęs akimi.
- Ar tai ta, kuri...
- Mhu, -linktelėjau, tramdydamas šypseną, ir atsisveikinęs nužingsniavau.
Iš paskos plaikstėsi viena į kasą nepapuolusi violetinė gija. „Na štai, reiks ieškotis kito ramaus kampelio,“- sumurmėjau, kai einant pro vaisiais nukrautą prekystalį, ši grybštelėjo ir nusiraškė nuo kekės violetinę vynuogę. - „Šįkart bent jau ne baklažanas...“


1 2
[iš viso: 13]
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą