Mano Naktis -paslapties sklidina tylos dregnuose delnuose,-
be emociju, kvepavimo, be akiu, tariamo zvilgsnio, -
kada pievoje skraido drugiai, as, ilgiuosi ju, it rugpjucio dangaus ..
Mano Rytas -bezadis, beamis, sukuriantis jausmus zvilgsniui:
nieko nematau, o ir matyt nenoriu!
Jo spindulys, prievarta skverbiasi i mano lango plysi ..
Mano Diena -mieguista, nieko nenorejimo, nesussnabzdejusio, visiskoj tyloj
"va, As, greit ir iseinu, ateis Tavo draugas, vakaro vesa, kurios Tu sitaip lauki .." ..
Mano vakaras -Jis prasmingas visom prasmem, -
su trenksmais ieina gyvas drauge su manimi
tokia palaima ..
Jauciu, kaip susilo skruostai besiverzianciu jausmu
jauciu, as paklusnuma Jos savo mintims lietis.