Nors nejuokinga, bet ant patvory besivoliojančios šukės užlipo dar viena pėda. Bandanti žengti pirmuosius žingsnius. Gerai dar, kad ne taip smarkiai perrėžta, kaip kadaise... Kraujo gal, dievas duos, mažiau bus...

Jonas Strielkūnas

Lietuva

Lietuva — kaip šūvis į krūtinę,
Lietuva — kaip skrydis lig dangaus,
Kaip diena pirma ir paskutinė,
Už kurios lyg skęstantis laikaus.

Lietuva — akmuo prie slenksčio seno
Ir lietaus lašelis debesy.
Lietuva — ugnis, kurią kūrenam
Ir kurioj sudegsime visi.

Lietuva su pagonybės mitais,
Lietuva su šimtmečių lažu.
Lietuva — grėsmingas dinamitas
Tūkstančiuos sukilėlių laužų.

Visos pievos, upės apraudotos
Graudžiose lietuvės raudose.
Švietė širdys protėvių raudonos —
Požemiuos įkalinta dvasia.

Mes visi tenai — gelmėj — užgimę
Po lenktu sukilėlio dalgiu.
Ir visus mus Lietuva augino
Tarsi lauką želiančių rugių.

Ak, rugiai, iškentę gruodžio vėją,
Ir keliai, nubėgantys kalvom...
Kažkada iš Lietuvos atėję,
Mes ir vėl sugrįšim Lietuvon.

Ir tenai, kur po visų klajonių
Žemėn atsiguls mana galva,
Nerašykit mano vardo, žmonės,
Parašykit, žmonės: L i e t u v a.

Dievas mato, Drąsiau, nė akimirką neabejojau...  http://www.rasyk.lt/kuriniai/161700.html Pažadu, kovosiu ligi galo. Su abejingumu taip pat.

Pasvajoju, kad neblogai būtų kokį tinklalapį susikūrus ir susidėjus savo rašliavą... Juk galėčiau iliustraciją kokią vieną kitą (gal ir pavogtą ar pasiskolintą) įmesti. Bet nemoku.

atslinkai išsekęs
nušiurusia uodega
traiškanotų akių kampučiu
stebi ka laikau rankose
o gal mane
tik iš dryžių pažinau kas tu

Šaukia Petras pro vartus:
"Slėpkite angeliukus!
Čia ateina tas balvonas -
Lietuvos teisėjas Jonas!"

Šaukia Petras pro vartus:
"Slėpkite angeliukus!
Čia ateina tas balvonas - Lietuvos teisėjas Jonas!"

ne apie artimiausią Lukiškių stotelę arba liūdna Pilėnų pasaka - lenkiuosi autoriui, kas jis bebūtų.

FROM BIRUTE HILL

Rolling wind-driven breakers ashore from the west,
Splash my breast with the chill of your waves, or to me
Grant your power with which my own heart could express
All its strivings as grandly as you, Baltic Sea!

How I longed for you, infinite one! How I yearned
Just to hear your mysterious voices resound!
You alone understand me, because you have scorned
Through the ages to silence your breakers unbound!

Are you sad? So am I! And I do not know why;
I just pray all the storms to howl louder for me:
Though they offer no tranquil forgetfulness, I
Always strive to be closer to you, Baltic Sea!

And I wish for a friend who will help me to brave
All the storms of my heart which I try to defy,
Who shall not be a dark look my secret betray
And remain through the ages as restless as I.

Translated by Lionginas Pažūsis

...tokių kaip (čia ne) aš tekstai yra tokie neverti dėmesio, kad neverta juos net komentuoti.

Iš Rivos žinutės Pranui