Rašyk
Eilės (72112)
Fantastika (2164)
Esė (1684)
Proza (10338)
Vaikams (2458)
Slam (49)
English (1091)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 16 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter





2019-07-04 08:09
tictac_it

Daltonikas

Jeigu galite pamatyti sepiją saulėje
Pilkus atspalvius temstančiose gatvėse
Krauju pasruvusias akis vaiko
Tamsias dėmes ant lininių paklodžių
Aliejaus lašą atskirai nuo vandens
Turkio blizgesį medžių lapuose
Įraudusius skruostus jūsų mylimo
Ir violetinę ramybę tylios jūros

Jeigu galite matyti akių pilkumą
Purpuro blyksnį žiede rožės
Mėlyną pyktį besiveržiančio vulkano
Oranžinius lėtus lavos srautus
Jei galite matyti raudonas dulkes nykstančių kelių
Baltas oro kreives lyg "Nike" ženklus
Luciano Freudo odos atspalvį
Spalvos tarsi vaško muziejaus subjektų

Jei galite pamatyti palšą oazės rūką
Raudoną baltą ir mėlyną kurias gynėte
Jei visa tai matote per juodžiausius akinius
Kai spalvos tapančios vaivorykštę sustoja
Ir matote vakaro brėkšmą ryškiai
Karamelės trupiniams nardant arbatoje
Kodėl sakote kad esate daltonikas
Kai žiūrite į mane?

Lem Sissay  (vertė t t )
2019-06-16 18:47
tictac_it

peri petingas

Na va taip kaip gavosi, a la išradingai. O norėjau tik parašyti – peripetijos. Bet lėtai tariant, dar lėčiau mąstant ... Tai jau kaip perint, paklauskit paukščių :) Va ir matau – kažkas peri, o kažkas padeda ... mmm, petingu. Ar ne per atvirai čia kalbu? Kartais pamanau kad skaitant visokius eilėraščius ir komentuojant (kas prašė?) – turi užsiimti "petingu" , na tokia glamone ne perdaug įkyria :) Nes rašykuose (kaip ir visame sociume) perdaug tokių "savimi sprogstančių".  Kai surėks ... ir veja paukščius nuo kiaušinių savo klyksmais ir būgnais. Ai, baikit, juk kitą kartą paukštis padės ne kiaušinį , o ... akmenuką. Kuriuo galima gintis nuo antipetingo. Nuo kvailumo irgi :)
2019-05-15 15:23
tictac_it

cantata

vis ieškai tapatybės
tarpuose
tarp nihilizmo ir idealų
žinių kvailystės
ir empirikos džiaugsmo
aklas ir kurčias
lieki
lyg ir būtum
negimęs
2019-05-08 08:10
tictac_it

vėjo spalva

Vakar skvere vėjas buvo ryškiai geltonas, vos ne oranžinis, sutemus klaidžiojantis tarp namų – pajuodavusio sidabro spalvos, ryte pro balkono duris plūstelėjo švelniai rožiniu skersvėju... o žodžiai apie vėjo spalvą visada kvepia cigaretės dūmeliu...

2019-05-03 18:50
tictac_it

klupinėjimai

Einu švieson, nusimetęs rūbus, kaifas koks, nuogam. O kažkas sako – oi, žiūrėk, koks tavo šešėlis. Tada atsisuku – aha, yra. Juodas, velkasi iš paskos, nenaudėlis. Bandau jį sugriebti, bandau sutramdyti ... O šešėlis tik vinguriuoja maivosi šaiposi. Sako - aš esu Tu ... ar gali pagauti save ? Galiu - sakau. Ir užsimerkiu.
2019-04-10 14:27
tictac_it

percepcija

patylėti – irgi argumentas
2019-04-07 09:48
tictac_it

banalybės

Šventoji Trejybė – Meilė Gyvenimas Mirtis.

Be meilės gyvenimas tik tuščia būtis.

Jeigu kažkas svarbiau už meilę – tai ne Meilė, tai tik iliuzija, papuošalas, skuduras.

Mirtis nėra stipresnė už meilę, ji tik rėmelis paveikslui \„Meilė = Gyvenimas\“

2019-03-25 11:29
tictac_it

gamybinis

aš technikas
nesikreipkit – ne dantų
aš jungiu žodį prie žodžio
pjaustau sakinius
pilu emocijų alyvą
kartais brūžuoju dilde
šerpetuotus jungtukų kampus
ant rankų atsiranda pūslės
kraujas maišos su prakaitu
džiaugiuos kai mechanizmas veikia
bet taip būna ne dažnai
kai kada viskas stringa
o kai kada sulūžta ir pabyra
būna net sudega
juodi alyvos dūmai
graužia akis – neverkiu
krapštau degėsius
nuplaunu spiritu
ieškau vėl žodžiu
lipdau iš naujo
ir bjauriai keikiuos nes
                 aš – technikas 

2019-03-23 07:42
tictac_it

akmenėjimas

Štai kėpso akmuo,
pamiškėje
ne, ne likučiai pirkios pamatų
du trečdaliai žemėje
o ir viršus vos matomas
lapais spygliais apklotas
dar samanos
kerpės ir purvas
įtrūkimai primena
metų laikų kaitą ir
skruzdžių norą būti
akmuo gyvas
po truputį auga
tik labiau į žemę
išsiilgęs šilto delno
ar tik rankos šešėlio
pirštų spinduliais 
liečiančio veik nejuntamai
grublėtą paviršių
ir kai taip atsitinka
akmens oda blyksteli blausiai
atspindėdama 
iškreiptą vaizdą
                   gyvenimo.
2019-03-07 15:23
tictac_it

postpost post be

Šnibždėti švelniai, ar klaikiai rėkti – jau nežinau
Bijau – tie garsai senokai jau nužudę prasmę
Bet viskas tau, vienintelei tokiai tikrai – tik tau
Kai dangui į akis su šypsena mes sakom – esam

Tada ir debesys atrodo rožinės spalvos, ne kraujo
Užplūdęs skausmas – tik toks išsiilgtas katarsis
Sapnai nebenužudo ašarom Kasandros – nes nauja
Ir nieko tokio, viskas tik į gera – viens kitam ištarsim

Kažkur tamsa kuždės – juk šiąpus taip netikra viskas
Tik beprotybė, vaiduokliška erdvė užpildyta tuštybėm
Bet nenurimsta kraujas, ir mielos akys akys blizga
Ach – atstumai nesvarbu ir tu plius aš – amžinybei lygu



1 2 3 --- 5 --- 10 --- 15 --- 20 --- 25 --- 30 --- 35 --- 40 --- 44
[iš viso: 433]
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą