,,Dabar abu lyg durniai tylime
lyg vaikai besipešantys
tu pirmas
ne, tu
sakau tu pirmas
ir vis tiek abu tylintys liekame.
Aš iš tolo į tave pirštu,
taip, kad nematytum,
tyliai glostau petį, kitą,
nes juk gėda abiem,
gėda,
kad šitaip laikas nepakeitė
nieko.
ir dar ilgai mes tyliai:
tu pirmas
ne,
tu."

GG.

Katapulta

vandens ženklai išnyks lyg uodegos
šešėlis tarpdury trumpam išniręs
išprievartaus mergaitę senas vyras
ir lauksiu aš pasaulio pabaigos
o melsvas paukštis ant melsvos kalvos
nekeis spalvos tačiau aš paukščio spalvą
palikęs melsvą sudaužysiu kalvą
kol kas iš naujo smėlį sugalvos
tačiau yra aukščiau manęs kažkas
ne dievas ne liuzija ne tiltas
kai vakare šaltos rasos išpiltas
pajudina tamsėjančias šakas
ir rodosi kaip plaukia vandenai
o vandenuos pliuškenasi kuprotas
vandens barjerą nugalėjęs protas
primindamas kad jau atgyvenai

Gutauskas G.