vajė, kaip nesitikėjau, kad galima taip šauniai užsiparaštint. drambliai. imbieriniai sausainiai. drambliai. alus. namai. alus. vynas. alus. alus. alus. vynas. sidras.
turiu kažkieno pirštinę, baigėsi mano sausainiai :( ir mano baro atsargos išseko

Все говорят, что пить нельзя,
А я говорю, что буду.


tikras dienoraštis

manęs tu nieko neprašai
net po saulėlydžių tykių
į delnus krinta man lašai
iš tavo kvepiančių akių

sidabro ramuma žavi
veidai kurių jau nebėra
praslysta kaip balta žuvis
tarytum pirštai nugara

ir po tokių naktų tylių
aš be tavęs jau negaliu

mano meilė
-
prakiurusi valtis

...jeigu jau pats pagalvoji kartais, kad elgiesi lyg kekšė, tai, turbūt, taip ir yra

marse lengviau
ten neprislegia bėdos
žemės trauka
ir auksinės monetos
ten banginiai melsvi
su žiogais šokinėja
skrieja marso dangum
tarsi fėja, mana dulsinėja
penki metrai nuo jūros
ąžuolo tvoros
marso jūrą nupirko man
mano noras
net marsiečiai negali
mano jūron įbristi
patupėt tarp medūzų
ar tiesiog nusimyšti
mano jūra laisva
ir penkių metrų rojus
kiekvienam gal po marsą
aš kas rytą galvoju
kai nušauna marsietį
ką tik išsidrožusį ietį
mano rojus saugus
aš turiu pasieinietį
marse lengviau
ten neprislegia bėdos
žemės trauka
ir auksinės monetos
ten banginiai lengvi
su žiogais šokinėja
marse lengviau
ten mana dulsinėja
pasienietis kas rytą
neša man po marsietį
marse lengviau
netrukdyk tuo tikėti
V.M.

daina užvaldė mane :)

taip gera turėti tokią knygą, kurioj kasdien randi kažką būtent tai akimirkai. kai kažko reikia, pasiimi knygą ir op - randi save. Ačiū G.G.

o aš maniau tu pavargai nuo meilės
kuri nebuvo niekad pasibaigus
kai mūsų žvilgsniai lyg didžiulės sraigės
išnyko ąžuolyne tarp žolių
visai neklaikiai klykavo apuokas
penki driežai iš vieno kurmio juokės
na o tave ištiko žydras šokas
kai prisipažinau tau, kad myliu

nesupratau kodėl manęs nemyli
turiu dvivietę palapinę palei pilį
ir gero žibalo cisterną prisipylęs
kad primusas giedotų pratisai
kaip gieda moterys bažnyčios kaip sirenos
kaip karieta kontoroj nulis vienas
kaip jaunos širdys ir nutrūkę venos
upe nuplaukiantys likimai ir pasai

ir netylėk prašau tavęs mieloji
kai nešneki tai rodos kad meluoji
ir keistas nerimas pakaušy loja
sukeldamas erotinius skausmus
aš meilės pilnas kaip balionas dujų
aš sienom vaikštau paryčiu apdujęs
ir man nėra nei šovinio nei durų
kurie trukdytų grįžti į namus

šiandien taip žiūrėjau žiūrėjau į sienoj įkaltą vinį.. ir galvojau:
ar šiaip ką gražaus pasikabint;
ar laukt kokios nuostabios moteriškos lyties atstovės, kuri užsitarnaus tą vinį savo nuotraukai :))

nuo stogo varvantis vanduo
      tai ne ruduo
tai tik lietus mane kedena
ar neatrodo tau keistai
apie gyvenimą mąstai
kada kiti tiesiog
gyvena---