dabar kalbėk -
žadėk niekada manęs nepamiršti
mes abu tuo tikėsime
iki kito rudens.
galbūt reikėtų padėti tašką.
mano miestas manęs nepažįsta
naktinėjame, ir vėl naktinėjame
ir nors keičiasi žmonės ir vietos, naktis nesikeičia
kartais taip užgula, taip sunkiai bet lauktai, kaip mylimojo kūnas
o kartais kybo ten, kur baigias ištiesta ranka ir vos vos jaučiasi, tarsi jos būtų tiktai tai tiek, kiek mylimosios kvapo lieka virš pagalvės rytą
naktinėjame, ir vėl naktinėjame
ir nors keičiasi žmonės ir vietos
naktis nesikeičia
mano mieste karantinas
tik sergantys gali čia likti
Mano miestas prasideda nuo bažnyčios.
Mano miestas apsėstas tavęs.
Mano miestas pasibaigia
kai į jį sugrįžtu.
mano mieste karantinas
tik sergantys gali čia likti
publika egzistuoja tik iki užsidega šviesos.
kaip lengvai čia kyla ir krinta
tikėjimas
savimi