Agonijos perkreiptos akys
Skiepyti šunys vistiek serga pasiutlige
Ir mes užsikrėsim
Baime.

Brėkštant rytui, po nakties nemigos, nerimo, kažkokių keistais slogių kliedesių ir sapnų be spalvų, tada suprantu, kad prasmės visa tai neturi ir niekada jos neturėjo. Apskritai, visas gyvenimas, visas laikas ir visa kas yra beprasmiška ir tuščia. Nors, atrodo, ir vėl kliedžiu...

Mano norai, geiduliai - viskas sudėta į vieną žemišką kūną. Nors žemiškas, bet tobulas, Jis man tobulas. Ir jaučiu, kad pamažėle, nenorom, nejučiom imu Jį dievinti, mylėt, kaip kiekvienas žemiškasis savo dievą myli. Viskas nunyksta prieš mūsų naktis, viskas, atrodo, pražūva mano aimanose ir jo glamonėse, tik auštant pradedi suprast, kad viskas buvo labai žemiškai, bet nuostabiai...
Štai, vėl rytas. Rytas namuose, sėdint prie stalo, priešais atvėsusią arbatą ir man vėlei rodosi, kad viskas buvo sapnas.

Careful with that axe, Eugene

Jau užgesinau
Tą jausmą,
Kur many
Ruseno dar truputį.
Išnyk geriau
Tu pats
Man iš gyvenimo.
Ir nebeversk
Manęs kartot,
Kad myliu,
Nes tyla
Jau seniai
Vietoj jausmų man
Širdyje paskendus.
Ir atleisk,
Bet išmokei tu mane
Tik kaip nekęst.
Nemokėjai
Tu nei vieno gero žodžio.
Ir nepyk,
Bet tau čia ne vieta.
Aš kabintis
Į gyvenimą norėjau,
O tu man tiktai pragarus
Septynis težadėjai.
Atleisk, jau pabaiga,
Daugiau niekada
Neleisiu net mintims
Sugrįžti pas tave.

http://www.ctv.lt/video/3720/Riteriai-Vergas

Aš atsistosiu pati, savo jėgom išplėšus Tau širdį. Ir po šių skaudulių dar drįsiu sakyt, kad aš laiminga.

The crack inside your fucking heart is me.

Aš esu - begalinis judesys, o kartais virstu figūra, kuri nelyg stulpas įbesta. Gelbėk mane, žmonija!

amen :)

Aš tylėti pasmerkta.