Grobuoniai Debesys,gąžinkit
Saulę Pavasariui!
Žiema išėjo,
išpirkos nelaukit!

ir vėl lietus prausia visus,
nejaugi,mes tokie nešvarūs...

Boruže,vabalėli,vos vos saulutei švystetėjus sparnelius
  mažyčius tu skleidi...

Eduardas Mieželaitis
iki žvaigždės toli toli
iki tavęs arti arti
bet pasikeičiate role
ir keičias erdvių asorti-
žvaigždė šalia o tu toli-
žvilgsniu pasiekti negali

Vis dažniau ir dažniau su tavim -tyliu:
  Tave visą turėdamas,rudenio vėjy
  Aš pradėjau ilgėtis tų mirksnių kelių,
  Kai tik šypseną tavo ir žvilgsnį turėjau.      ***
  Nereikia priekaištų-sunkių,karčių-
  Užteks ir savo sujauktų kalčių.
  Paslėpkim veidus delnuose.Prisipažinkim-
  Ir vaikščiot mokančiam sunku žengt pirmą žingsnį...
  Dar mūsų vakarai kažkur speige žaliuoja,
  Dar gatvėse Jeseniną tau deklamuoju...
  Bet aš tyliu.
  Ir tu tyli.
  Du žmonės.
  Baisiai tolimi ir svetimi.

Nuoširdus ačiū VISIEMS už komentarus
mano eiliukui "Žmogau!"

Iš už devynių jūrų-marių
  Idant vaikystės pasakoj,
  Staiga suskridę būreliu į telefoną,
  Sučiulba paukščiai-tavo žodžiai.
  Ir glostau miniatiūrinius paukščius
  Pilkoj plastmasėj įsikūrusius,
  Džiaugiuosi,kad prisimeni,
  Kad sekasi gerai
  Toj svetimoj  valstijoje.
  Savaip rikiuoju aš paukščius-žodžius
  Idant vaikystės pasakoj.
  Jie per sekundę tau nuneš
  Nebyliai iškalbingą atsaką.

Gražius žodžius
  pašėlęs vėjas nukrėtė nuo medžių.
  Skubėkime surinkt ir išdalyti
  artimiems draugams saviems,
  kad einantys paskui nebesutryptų jų!

pačius gražiausius žodžius
  sukabinom ant aukščiausių šakų.
  neskrajojančiam lapgraužiui
  juos pasiekt sunku...