sypsausi. vakar buvau biskuti pasiraukus. kaip irodo patirtis, viskas praeina ir labai greitai pasikeicia. nebesiblaskau, nors noretusi. noretusi trenkti visoms ir visiems, kuriu sypsena tokia vaikiska, kad net slykstu iki pat sielos gelmiu. praeina. su priesais irgi reikia moketi gyventi. tataigi. tu toli. visada buvai toli. nebera ko laukti.

supykau

Atiduoti save i tavo rankas dar karta... nelemta...nes laukti jau nebesinori....tu meluoji...o as naivuole tikiu...bet vis tiek gyvenimas yra grazus...

Silta is vidaus ir is isores. Ar ilgam? Laikas parodys. Kol kas tu man neegzistuoji, nors mintys isdavikes vis atnesa tavo veida i mano sapnus ir svajones, bet kadangi taip jau yra, kad ne visos svajones pildosi, tai tik peniu alkana siela pazadais. Tu ir vel pazadejai. Velniop! Nebelauksiu. Nebetikesiu. Ir galu gale ismoksiu meluoti. =)

Gal ir nieko tokio.

Dar sypsausi, bet sikart sypsena vangi ir gaizi- miego trukumas daro savo. Gerai butu, jei zmogus kaip kompiuteris moketum is karto issijungti, o dabar vartaisi lovoje ilgiausiai, kol tas miegas ateina...

Kas cia per monai mano namuose? Siu, pikta dvasia!!!  =) Sypsausi vis tiek. =)

Sypsausi. =)

Gyvenimas tik bega bega, o as is paskos vos velkuos- apatiskai, bet uztikrintai- vis tiek i prieki, o ne atgal.

Didis geris butu, kad viskas baigtusi ne tik vienu alaus bokalu. Ir dar didesnis geris butu, jei iseitum is sapnu ir tu bemiegiu nakties intarpu. Nors gerai kaip yra. Vis tiek sypsausi, nes tu manes dar neliudini. =)