Aštuoni būdai tapti laimingesniam
Remiantis psichologės S. Lyubomirsky (Kalifornijos Universitetas, JAV) darbais.

1. Rink palaiminimus.
Sukurk „Padėkos knygą“, į kurią įrašyk 3-5 dalykus, už kurios esi dėkingas. Nuo eilinio (gėlės ant palangės) iki neeilinio  (pirmi tavo vaiko žingsniai) palaiminimo. Knygą pildyk kartą per savaitę, sakykime, sekmadienio naktį. Nepamiršk įrašyti naujų palaiminimų.

2. Mokykis būti geras.
Mokykis daryti atsitiktinio gerumo darbus (užleisk eilę į parduotuvę skubančiai mamai arba senutei) ir nuolatinio gerumo darbus (paruošk sekmadienio pietus senai kaimynei(-ui) ir pakviesk į svečius, aplankyk sergantį pažįstamą ar draugą). Būdamas geras kitiems, pažįstamiems ar ne, tu sukeli gėrio ir šilumos bangą aplink save. Toks elgesys padeda jaustis/būti kilniaširdžiu bei veikliu, o sunkiomis akimirkomis nebūsi vienišas ar prislėgtas vargų. Aplinkinių žmonių šypsenos ir palaiminimai bus skirti tau – aplinka keisis, ji bus laimingesnė.

3. Mėgaukis gyvenimo akimirkomis.
Atkreipk dėmesį į gyvenimo akimirkos malonumą ir stebuklą. Džiaukis prinokusios braškės saldumu, saulutės šiluma, gaiviu oru, jūra, šypsena draugo/draugės veide. Įamžink nufotografuodamas malonią akimirką. Sunkiais gyvenimo laikotarpiais tai padės jaustis laimingesniam.

4. Padėkok patarėjui, mokytojui.
Jei žmogus sunkiu gyvenimo tarpsniu tau patarė, palaikė ar kitaip padėjo, nebūk nerangus padėkoti, paskubėk ją išreikšti apčiuopiamai ir pagal galimybę asmeniškai.

5. Mokykis atleisti.
Išliek savo apmaudą arba pyktį parašydamas atleidimo laišką jus įžeidusiam ar suklaidinusiam žmogui. Įtampa laukiant, siekiant atpildo ir keršto akimirkos bei nemokėjimas atleisti, sukausto jūsų asmenybę.  Atleidimas gi pakelia nuotaiką, blogus prisiminimus ar net sapnus pakeičia į gerus, suteikia ramybės jūsų mintims ir pasitikėjimo savimi.

6. Skirk laiko ir dėmesio savo draugams bei šeimai.
Kur gyveni, kaip gyveni, kiek uždirbi, pareigos ir išsilavinimas, net ir sveikata, beveik neturi įtakos tavo gyvenimo laimei. Lemiamas veiksnys yra glaudūs ir stiprūs asmeniniai ryšiai su savo paties šeima ir draugais.

7. Pasirūpink kūnu.
Geras miegas, mankšta (sportas), mąstymo (loginiai) žaidimai, šypsnys ir juokas trumpam pakelia tavo nuotaiką. Jei tai taps nuolatine taisykle, tuomet gyvenimas suteiks kasdienį pasitenkinimą.

8. Atrask būdus, padedančius įveikti gyvenimo sunkumus arba stresą.
Nėra apsaugos nuo gyvenimo vargų, tačiau jiems užgriuvus, mokslininkų patvirtinta, padeda religija. Lygiai taip pat padeda ir pasaulietinis gyvenimas, išreiškiamas aksiomomis „Tai praeis“ arba „Tai, kas nesunaikino manęs, dar labiau užgrūdina ir padaro mane tvirtesnį“. Tik yra viena sąlyga – turi tuo patikėti.


Aivaras iš www.Lietuvos.net

http://www.lietuvos.net/kuryba/regina/index.htm

Gavau atpildą už visas man daromas  nesąmones. Mano eiles įdėjo į tinklalapį: www.Lietuvos.net 
Tai įdomus tinklalapis. Jame daug visko apie Lietuvos praeitį, straipsnių iš kalbos istorijos. Skaitykite!

Oficialiai paprašiau administratorių išbraukti mane iš Batlo ir PaRaščių dalyvių sąrašų. Aš nenoriu būti šiame tinklalapyje žaidžiamų nešvarių žaidimų priverstinė dalyvė. Nusibodo ir visokiausios patyčios bei elgesys kaip su maža mergaite.

Konstatuoju komiškai lūdną faktą, kad egzistuoja posovietinis grupės draugų principas kaip ir visur mūsų valstybėje. Mano susigalvotas būdas (nors ir nelabai gražus: provokavau norėdama sužinoti nuomonę) tyrimui atlikti pasitvirtino 100 procentų.

Kiek mes menkai žinome apie savo praeitį. Mūsų istorija tik nuo Karaliaus Mindaugo laikų. Ką veikėme iki jo, kokia tai buvo valstybė, kaip vadinosi – spėliojame. Tai ateities kartų darbas – išsiaiškinti, kas mes tokie, tie lietuviai. Be abejo, tokiu vardu kaip dabar – lietuviai – nesivadinome, jis keletą kartų keitėsi.
Mūsų kultūros dalykų žinioms pagilinti verkiant reikia, kad būtų išversta: Prudence Jones and Nigel Pennick „History of Pagan Europe“ ir Alan Murray „Conversion and Crusade on the Baltic Frontier 1150-1500“.

Visiems, besidomintiems Lietuvos istorija, siūlau skaityti S. C. Rowell mokslo veikalą „Iš viduramžių ūkų kylanti Lietuva“. Knyga labai įdomi tuo, kad pamatysite daug senų žemėlapių ir įsitikinsite, kaip atrodė Didžioji Lietuvos kunigaikštystė, kaip ji gynėsi nuo Šventosios Romos imperijos.
Tik man, turinčiai ir anglų kalba išleistą tą pačią knygą, keista, kodėl taip skiriasi pavadinimas. Angliškas jis toks: „Lithuania Ascending: A Pagan Empire within East-Central Europe 1295-1345“.

VEIDRODIS

Atstumiančios išvaizdos žmogus įeina ir žiūri į save veidrodyje.
„Kodėl jūs žiūrite į save veidrodyje, jeigu jūs tatai galite daryti tik su nemalonumu?“
Atstumiančios išvaizdos žmogus man atsako: „Pone, pagal nemirtinguosius aštuoniasdešimt devintųjų metų principus, visi žmonės yra lygiateisiai; taigi aš turiu teisę žiūrėti į save veidrodyje; su malonumu ar su nemalonumu, tatai yra vien mano sąžinės reikalas.“
Remiantis sveiku protu, be abejo, aš buvau teisus; bet įstatymiškai jis irgi neklydo.
Š. Bodleras (Ch. Baudelaire)

Kaip subtiliai P. Širvys eilėraščių cikle „Ir nusinešė saulę miškai“ kalba apie tą kitą mūsų gyvenimo pusę, kuri yra privati, kiekvieno individuali (susiraskite tą ciklą). O šiais laikais tą privatų gyvenimą stengiamasi užkelti ant pjedestalo, įkurdinti po stiklo gaubtu, pavadintu akvariumu, visa tai išviešinant ir nupiginant. Kokia tai tuštybė, nuobodybė ir žmonių bukinimas. Tai senas triukas liaudžiai, patiems žemiausiems sluoksniams, užimti nuo Romos imperijos laikų (paskui mėgdžioja). Pasaulyje tiek prigaminta pornografijos, kad nebėra jos kur dėti, todėl visokiais būdais mėginama įteigti, kad kaip tik ji yra tas tikrasis menas. Ji brukama net elektroniniu paštu nori tu to ar nenori. Visada net nežiūrėjusi ištrinu, o kai kas tuo susižavėjo ir prozines eiles rašo ta tema.

Ir šypsena

Nebūna tamsos amžinos
Ir todėl visada aš sakau
Aš sakau kad yra
Net skausmo gelmėj atviri langai
Apšviesti langai
Ir yra pasauly svajonė gyva
Ir įvykdomas noras ir pasotintas alkis
Ir yra kilni širdis
Ir švelni ranka ištiesta
Ir akys atidžios
Ir kitiems atiduotas gyvenimas

Polis Eliuaras